Balso valdymas viešosios kalbos metu
Kalba turėtų būti įtaigi, tai girdime dažniausiai, kai pokalbis pakrypsta apie viešąjį kalbėjimą. Mokslininkų teigimu, kalbos įtaigumą sustiprina skirtingos kalbėtojo balso variacijos, pauzės, palyginimai, epitetai, humoras, subtili ironija ir pan. Priešingai – įtaigumą mažina monotoniškas balsas, neįdomus, nenuoseklus kalbos turinys, banalios frazės, emocijų perteklius arba jų stygius ir kt. Tad suvokdami balso galimybes viešosios kalbos metu turime jį mokėti panaudoti efektyviai.
Knygos „Puiki kalba aštresnio mąstymo ir efektyvesnio darbo vadovas“ autorius John Collins pateikia – įsiminimo struktūrą RGSTP, kuri padės atkreipti dėmesį kas yra svarbu mokantis tinkamai valdyti balsą.
R Ritmas
G Greitis
S Stiprumas
T Tonas
P Pauzė
Ritmas – vienodu ritmu, monotoniškai sakoma kalba – auditoriją gali išvesti iš proto arba užmigdyti. Kalbai reikia suteikti dinamiškumo, ekspresijos – balsą pakelti, arba nuleisti, paprastai tariant garsams suteikti gyvybės. Ritmas tiesiogiai susijęs su greičiu, tad puiki galimybė bent jau teoriškai pasitobulinti –paklausyti žymių politikų, poetų kalbų.
Greitis – svarbu parinkti tokį kalbėjimo greitį, kuris neatrodytų „užtemptas“, bet ir nebūtų labai greitas. Apgalvotas greičio kitimas kelia auditorijos susidomėjimą ir padeda išlaikyti klausytojų dėmesį. Lengvai suprantamas mintis siūlome pateikti gyvu, įprastu jūsų kalbėjimo tempu, o sudėtingoms mintims suvokti klausytojams reikėtų duoti daugiau laiko.
Stiprumas – pasak knygos autoriaus J. Collins, balso stiprumas priklauso nuo patalpos, kurioje kalbate, dydžio ir formos. Svarbu pasitelkti stiprumą esminėms mintims pabrėžti. Tad keisdami kalbėjimo intensyvumą galite sėkmingai valdyti ir išlaikyti auditorijos dėmesį. Daug neblogų kalbėtojų nepadaro reikiamo įspūdžio, nes per ilgai kalba tyliai. Garsesnis kalbėjimas sulėtina kalbą ir leidžia lengviau keisti kalbos intensyvumą.
Tonas – pasak balso galimybes gerinančių specialistų, sugebėjimas „išskleisti“ savo balsą taip, kad jus puikiai girdėtų visoje auditorijoje. Toną tobulinti teoriškai, galima sakyti yra neįmanoma, visa tai reikėtų pademonstruoti praktiškai. Specialistai kaip puikų pratimą pateikia šį: įkvėpkite visa krūtine ir bandykite ištarti garsą nuo krūtinės link gerklės ir iki viršugalvio. Praverkite burną plačiau nei paprastai ir tarkite garsus garsiai (tačiau ne taip, kaip tai darote šaukdami). Prieš sakydami kalbą pasimankštinkite, kad atsipalaiduotų veido raumenys ir nejaustumėte sunkumo gerklėje. Kitas specialistų nuomone, geriausias pratimas PASIPRAKTIKUOTI – šešis kartus išvardinti balses kiek labiau įtempiant burnos ir žandikaulio raumenis. Jūsų veido (šypsenos) raumenys atsipalaiduos ir jūs nuo pat kalbos pradžios galėsite laisvai varijuoti balsu ir aiškiai pateikti savo mintis.
Pauzė – tai galingas ginklas padedantis, jog kalba būtų dar įtaigesnė. Žinoma, verta atsiminti, kad pernelyg dažnai daryti pauzes nėra natūralu, klausytojas po tam tikro laiko praras įdomumą klausyti jūsų kalbos. Tačiau pauzė gali padėti pabrėžti mintį, sustiptrnti akcentą, atkreipti dėmesį, tai ką jūs norite pasakyti. Taip pat ji duoda laiko apgalvoti klausytojui jūsų kalbos svarbą. Ne veltui yra sakoma, kad pauzė yra veiksmingiausias balso valdymas, nors daugelis mūsų ją nesinaudoja.
Straipsnis parengtas remiantis knyga „Puiki kalba aštresnio mąstymo ir efektyvesnio darbo vadovas“.
Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama.
