Bendravimo kultūra
Žmogaus ryšys su kitu žmogumi, tai neįkainojama vertybė. Tačiau, kad žmogus mokėtų tinkamai bendrauti su kitais, jis privalo turėti ir lavinti psichologinę kultūrą. Labai svarbu mokėti suprasti kitus žmones ir vertinti jų psichologiją, nuomonę, požiūrį; emociškai adekvačiai atsižvelgti į jų elgesį ir būseną; pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes.
Bendravimo svarba
Psichologinės kultūros dera pradėti vaikus mokyti kuo anksčiau. Priešingu atveju, paauglystėje vaikai tampa uždari, jiems sunku suprasti savo asmenybę, poreikius, tampa sudėtinga išreikšti mintis tėvams, draugams, mokytojams, dažnai norisi maištauti, atkreipti dėmesį į save. Ne veltui, dar XX a. Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas Erichas Frommas aprašė nuolat žmogų persekiojantį konfliktą. Viena vertus, mes norime būti savarankiški, nepriklausyti nuo kitų, būti neįsipareigoję kitiems. Antra vertus, norime bendrauti, mums reikalingi kiti žmonės, kad galėtume išsipasakoti, pasidalinti išgyvenimais, sulaukti kitų žmonių reakcijos, patarimo, palaikymo, pagiriamojo žodžio. Pasak mokslininko, tik nedaugelis iš mūsų gali ilgesnį laiką išbūti vieni.
Aktyvus klausymasis
Svarbu, kad bendravimas būtų malonus ir abiems pusėms teiktų pozityvius jausmus, norisi, jog klausytojas girdėtų, reaguotų apie ką yra kalbantysis šneka. Būtent iš klausytojo reakcijų kalbėtojas susidaro įspūdį apie klausantį žmogų, kiek galima būti su juo atviram, kiek galima juo pasitikėti. Arba kalbėtojas mintyse gali svarstyti, ar informacija klausytojui yra įdomi, nauja, o gal priešingai – neįdomi, klausytojas stebi įtariai, yra priešingai nusiteikęs. Todėl dažnai galime kalbėtojus išgirsti sakančius: „klausytis paskaitos nėra būtina, tad jei kas turite neatidėliotinų reikalų padarykite tai už auditorijos durų“. Tai posakis, kuris kalbėtojui suteikia galimybę auditorijoje turėti tik motyvuotus klausytojus. Visada paprasčiau kalbėti žmonėms, kurie nori priimti informaciją ir yra nusiteikę pozityviai.
Grįžtamasis ryšys
Kad bendravimo kultūra būtų pasiekta, suvokta teisingai, dar ankstyvajame vaiko amžiuje būtina mokinius supažindinti su žmonių bendravimo ypatybėmis, su pagarba kalbėtojui. Šią informaciją mokiniams galima perteikti per pokalbius, kūrybinius žaidimus, darbą komandose ir individualiai. Bendravimo tikslas, jog klausytojas, būtų tinkamai supratęs kalbėtojo siųstą žinutę. Deja, tarp žmonių kyla daug konfliktų, nesusipratimų, nes mūsų siųsta žinutė gali būti iškoduota neteisingai. Bendravimo procese svarbų vaidmenį užima – grįžtamasis ryšys, kuris gali padėti patikslinti, pasiaiškinti, paklausti. Tokiu būdu turėtume išvengti nesusipratimų. Todėl visada turint abejonių, neaiškumų verta klausti ir išsiaiškinti, o ne galvoti: „galėjau paklausti, bet…“
Apie bendravimą tarp dviejų žmonių ir daugiau, apie etišką, kultūringą bendravimą, apie įdomų bendravimą kalbame Oratorių mokykloje, tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų užsiėmimuose. Bendraukime Oratorių mokykloje… 😉
Iki!
Straipsnis parengtas remiantis vadovėliais: „Asmenybės ir bendravimo psichologija“; „Bendravimo psichologija“.