Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Jaunų žmonių tylus pagalbos šauksmas dėl bendravimo problemų.

Unhappy-person  Jaunų žmonių pagalbos prašymų dėl baimės bendrauti, pasisakyti, prisistatyti apstu viešoje erdvėje. Užsukus į bet kurį jaunimui skirtą portalą, forumą daugybė už savo „nick’ų“, slapyvardžių pasislėpusių jaunų žmonių, kurie pasakoja apie savo baimes ir problemas, bei šaukiasi pagalbos. Štai kas „skauda“ jauniems žmonėms:

„Turiu problemų bendraujant. Kartais kompanijoje norisi papasakoti savo nuotykį, atsiminimą ar kažką panašaus, bet manęs žmonės nesiklauso. Atrodo, lyg jiems būtų labai neįdomu. Lyg niekas negirdėtų. Nors, kai kalba kiti žmonės, juos puikiai girdi ir jų klausosi…“

„Esu pastebėjęs, kad neaiškiai šneku (kalbu po nosimi, neaiškiai tariu kai kuriuos žodžius), bei manau, kad kiti yra įgavę kompanijos simpatiją, todėl kompanija įdėmiai klausosi. Noriu paklausti, kaip padaryti, kad manęs kiti klausytųsi ir nenusisukinėtų, kai šneku? Kaip juos sudominti? Kokių veiksmų reikėtų imtis? Ir kaip apskritai būti kalbesniu?“

„Man 19 metų ir turiu bendravimo problemų. Labai mažai kalbu su žmonėmis, nebent jei manęs paklausia – tada atsakau nesijaudindamas, bet ir trumpai. Pats ką nors pasakyti dažniausiai nedrįstu, ar dar dažniau nesugalvoju ką sakyti, man atrodo, kad jei sakyti tai tik ką nors rimto. Bet šiaip patinka klausytis draugų nerimtų kalbų, pagalvoju, kad norėčiau ir aš įsiterpti, bet tiesiog nesigauna.“

„Ką galėtumėte patarti, kad įveikt bendravimo su žmonėmis baimę? Tai tęsiasi jau daug metų ir kuo toliau tuo blogiau. Tikriausiai galima pasakyt, kad bijau žmonių. Visuomet vengiu susitikt ką nors iš pažįstamų, nes tiesiog nemoku bendraut, neturiu ką jiems pasakyti. Gal galit ką nors patart, nes jau darosi nebeįmanoma taip gyvent toliau.“

„Man 21-ieri. Man reikia pagalbos. Bijau, kad nemokėjimas bendrauti gali būti rimtos ligos požymiu.“

„Man 18. Turiu keletą baimių. Būnu įsitempęs ir labai prakaituoju kai būna daug žmonių. Nepažįstamų žmonių ir auditorijos baimę. Ar bandyti pačiam kažkaip su tuo kovoti? Girdėjau apie kažkokius vaistus, ar jie veiksmingi ar galėtų padėti man? Būčiau labai dėkingas už pagalbą.“

„Man 18 metų, tačiau vis dar nemoku bendrauti su žmonėmis. Dažnai atrodo kad neturiu jiems ką pasakyti. Jaučiuosi neįdomi aplinkiniams. Savo išvaizda nesiskundžiu, susilaukiu dėmesio, esu kviečiama į pasimatymus, bet dažniausiai neinu, nes atrodo kad neturėsiu ką papasakoti, apie ką kalbėti. Labai prašau padėti, noriu būti įdomi pašnekovė, nebijoti bendrauti.“

„Turiu problemą. Nemoku suprasti man artimų žmonių ir dėl to man kyla didžiulių sunkumų: pykčių ir t.t. ką man daryti, kaip man išmokti suprasti artimus žmones? Kaip man suprasti ko jie nori ir ką jie galvoja?“

„Mane vargina, manau, kad socialinė fobija. Žmonių rate (ypač nepažįstamų) jaučiuosi nejaukiai, kadangi pradeda drebėti rankos, atrodo, kad visi mane stebi ir taip viskas komplikuojasi. Be to auditorijoje, kai reikia šnekėti, iš pradžių trūksta oro.“

„Esu abiturientė ir turiu labai didelę bėdą. Man labai trūksta pasitikėjimo savimi. Tai mane kuo toliau, tuo labiau vargina. Dėl to negaliu normaliai bendrauti su klasės ir kitais draugais. Paniškai bijau būti dėmesio centre (kalbėti prieš visą klasę ar žmonių auditoriją), apskritai vengiu pokalbių su nepažįstamais, net pamokos metu bijau ko nors paklausti mokytojos. Rodos viskas, ką aš sakau, kitiems gali sukelti juoką ir pašaipas. Aš labai bijau suklysti, pasakyti ką nors kvaila.“

Kenčiu dėl nepasitikėjimo savimi, gal daugiau dėl bendravimo įgūdžių trūkumo ar tiesiog nežinojimo ką sakyti tam tikrais atvejais ir nemokėjimo atsipalaiduoti didesnėje žmonių kompanijoje, drovumo ar nepilnavertiškumo jausmo.“

„Nežinau ar man sociofobija, bet nuo vaikystės esu drovi, nejauku net su giminaičiais vienai pasilikti, nes nežinau ką jiems pasakyti…“

„Labai mėgstu dainuoti, turiu gan gerą balsą, bet dėl baimės apsijuokti, būti sukritikuotai atsisakau visų pasiūlymų kur nors viešai dainuoti, o paskui baisiausiai dėl to gailiuosi…“

„Turiu problemėlę. Sunkiai prisitaikau prie naujų žmonių, būnu tyli, stebiu aplinką ir tik vėliau kiek įsidrąsinu bendrauti. Kaip įgyti drąsos bendrauti su žmonėmis ir prisitaikyti prie aplinkos?

Dažnai tenka išgirsti, kaip tėvai sunerimę savo atžalomis, kuomet jie bendravimą akis į akį lengvai pakeičia bendravimu per kompiuterio ekraną.

Oratorių mokyklos tikslas padėti jums atsikratyti savo baimių 😉

Pažvelk savo baimei į akis!

Oro trūkumo baimė

Oro trūkumo baimė

Baimė pajudėti

Baimė pajudėti

Minčių dėstymo baimė

Minčių dėstymo baimė