Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Ką reikėtų žinoti prieš einant kalbėti viešai?

 „Pristatinėjom meno kūrinio idėjas, kur pagaminta skulptūrą, kas ją pagamino, kaip kilo idėja ją sukurti. Niekada nebuvau pieš tai dariusi tokių užduočių. Labai įdomu.“Stebint kalbančius politikus, aktyvius visuomenės narius ar įmonės vadovus dažnai pagalvojame: „kaip jiems pavyksta taip laisvai, drąsiai, užtikrintai bendrauti su auditorija? Jie gimė su Dievo dovana – puikia iškalba ar kalbėjimo įgūdžius nuolat lavina?“ Pasak psichologų, tik maža dalis žmonių ateidami į šį pasaulį „atsineša“ charizmą, kuri gali padėti pakerėti publiką savo energija, puikiu humoro jausmu. Tačiau kita dalis žmonių nuolat skaito, domisi, praktikuoja ir gerina kalbėjimo įgūdžius prieš publiką, lankydami viešojo kalbėjimo, improvizacijos ir kitus kursus. 

Suvokimas

Svarbiausia kalbant prieš auditoriją būti savimi, būti unikaliu ir kūrybišku. Dažnai kalbėtojai bando lygiuotis į žymiausius oratorius, tačiau neįvertina galimybės, jog kiekvienas mūsų turime cinkelį, kuris būtent ir yra labai įdomus auditorijai. Eidami kalbėti prieš auditoriją, turime suvokti, jog visi esame sukaupę įdomios patirties, naudingų pastebėjimų, istorijų, pavyzdžių. Būtent šie paminėti aspektai mūsų kalbai sukuria išskirtinumo, autentiškumo ir galimybę pasakyti, to ko kiti nepasakys. Reikia pasiruošti kalbėti tema, kurią menkai išmanote? Tokiu atveju pasistenkite iš anksto ja pasidomėti, pasiruošti, susisteminti medžiagą ir žinoma „paskaninti“ kalbą savo asmeninės patirties pavyzdžiais. Juk kiekvieną trūkumą galima paversti privalumu. Svarbu suvokti, kad scenoje nereikia stengtis būti idealiu ir siekti lygiuotis į kažką kitą.

Tobulumas

Dažnas atvejis, kai jūs padarote klaidą ir niekas jos nepastebi tik jūs patys. Psichologų teigimu, net daug patirties sukaupęs oratorius pamirš kažką ką norėjo pasakyti, nors kalbai ruošėsi ir iš anksto. Svarbiausia, jog suklydę mes nepasimestume ir savo kalbą tęstume toliau. Jei klaida iš tiesų buvo ne esminė ir nekeičia kalbos turinio, atsiprašinėti auditorijos nereikėtų. Priešingu atveju, kai suklydęs kalbėtojas pradeda atsiprašinėti, auditorija didesnį dėmesį skiria galvodama apie pasakytą klaidą, nei kad toliau klausydamasi jūsų. Taip auditorijos dėmesys nukrypsta. Žmonės nenori gauti informacijos iš kažko, kas yra „tobulas”, auditorijai daug įdomiau klausyti to kas yra tikra ir natūralu.

Vizualizacija

Vizualizacija viena iš technikų padedanti mums pasiekti savo tikslus, svajones. Vizualizacija, naudodama mūsų sąmonę, padeda mums pamatyti ir suprasti tai, ko mes taip laukiame. Pirmiausia turime tiksliai žinoti ko norime, o tada visa tai perteikti popieriaus lape. Tačiau svarbi taisyklė, jog reikia aiškiai įsivaizduoti, kad jūsų tikslai jau yra įgyvendinti ir jūs jau turite, tai apie ką svajojate. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologų teigimu, buvo atliktas tyrimas, kurio metu vaikinas turėjo pasakyti baigiamąją kalbą universitete. Tačiau problema buvo, kad jis paniškai bijojo kalbėti viešai. Trys mėnesiai prieš kalbą, vaikinas buvo skatinamas savo svajonę atvaizduoti popieriaus lape ir įsivaizduoti kaip jis jautėsi kai visa tai jau įvyko. Po nuolatinio trijų mėnesių darbo su savimi, rezultatai buvo akivaizdūs. Jaunuolis lape buvo aprašęs kaip jis nori pasakyti kalbą, kokius jausmus stengiasi sukelti auditorijai ir kokios grįžtamosios reakcijos tikisi iš auditorijos. Darbas su vizualizacija pasiteisino – vaikinas pasakė kalbą, taip kaip tikėjosi, kaip ruošėsi namuose, būtent kaip ir buvo perteikęs popieriaus lape. Siūlome domėtis įvairiomis technikomis, kurios padėtų išlaisvinti savyje tvyrančias baimes, sumažintų jaudulį, nervingumą.

Disciplina

Svarbu žinoti, jog einant kalbėti viešai, jei tai yra iš anksto suplanuota kalba jūs turėtumėte ją būti pasakę bent 3 kartus patys sau ar artimiesiems. Jūsų mintys neturėtų būti orientuotos į tai, kaip aš atrodysiu scenoje: ar neraudonuosiu, ar žinosiu kaip laikyti rankas ir kur žiūrėti. Jūsų tikslas – įdomus, originalus, galintis suklysti, bet nepasimesti savo patirtimi besidalinantis oratorius, turintis pagrindinę idėją kuria nori pasidalinti. Mes dažnai viešąjį kalbėjimą laikome kaip savaime suprantamą dalyką, tad nenuostabu, jog laiko kalbos repeticijoms pasiliekame mažai. Tačiau verta prisiminti, kad norėdami būti gerais sportininkais treniruotėms skiriame laiko vos ne kasdien. Tikėtina, jog jaudulys bus mažesnis, jei rasite laiko repeticijoms ir būsite pakartojęs kalbos turinį bent kelis kartus.

Kritika

Einant kalbėti prieš auditoriją svarbu suprasti, kad kritika yra neišvengiama, tačiau ties tuo reikėtų nesusikoncentruoti. Retas atvejis, kuomet pasakyta kalba sudomino visus klausytojus. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad auditorija yra veikiama vidinių ir išorinių veiksnių. Vieniems žmonėms jūsų kalba gali būti įsimintina, įdomi ir nuoširdi, o kitiems pasirodyti nieko naujo, nieko neįprasto ar sudominančio. Dažnas atvejis, kai kalbėtojas bijo klausytojų nuomonės:„ ką jie pagalvos, ką jie pasakys, ar jie sutiks su mano mintimis“? Deja, visos šios mintys kalbėtojams „pakiša“ koją ir jie neišdrįsta atsistoti prieš auditoriją. Suvokiant žmogaus prigimtį – kritikuoti, nesutikti su kito nuomone, reikėtų žinoti, jog svarbiausia suprasti patiems, ką norite pasakyti, kokių klausytojų nuotaikų norite sulaukti po savo kalbos. Tačiau grįžtamasis ryšys išgirstas viešojo kalbėjimo užsiėmimų metu yra reikalingas, jog oratorius tobulėtų, priimtų auditorijos pastebėjimus ir pasiūlymus. Visa tai suteiktų galimybes augti ir eiti į priekį.

Straipsnis parengtas remiantis internetiniu puslapiu www.inc.com

Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama. 

 

 

Pažvelk savo baimei į akis!

Baimė būti savimi

Baimė būti savimi

Vertinimo baimė

Vertinimo baimė

Minčių dėstymo baimė

Minčių dėstymo baimė