Kaip sau padėti išgyventi stresą?
Nervų sistema, lyg nepailstanti apsaugos tarnyba, nuolat stebi ir vertina ar mes saugūs ar ne.
Streso reakcijų tikslas – išsaugoti mūsų saugumą.
Viena iš streso teorijų sako, kad žmonės yprastai būna keliose būsenose:
– ramybės būsenoje ir kūnas, ir protas būna tada, kai nervų sistema nefiksuoja jokių pavojų. Tuomet jaučiuosi saugus, ramus, atsipalaidavęs, emociškai saugiame ryšyje su kitais ir pasauliu.
– streso (aktyvaus arba pasyvaus) būsenoje. Aktyvi streso būsena – kovoti arba bėgti yra orientuota į veiksmą. Pasyvi streso reakcija – sustingimo būsena.
Kai tik nervų sistema užfiksuoja, kad vyksta kažkas man pavojinga, psichika ir kūnas išeina iš ramybės būsenos. Pagrindiniu prioritetu tampa išsaugojimas mums svarbių dalykų, išsigelbėjimas. Kai nervų sistema situaciją fiksuoja kaip grėsmę, tai per šimtąsias sekundės dalis mes patiriame daugybę fiziologinių reakcijų, kurios keičia kūno ir psichikos funkcionavimą. Streso metu krauju aprūpinami raumenys ir širdis, tačiau dingsta mūsų gebėjimas racionaliai mąstyti, taip pat sulėtėja gyvybinė veikla žarnyne, nebepasisavinamos maistinės medžiagos, blogėja žarnyno aprūpinimas deguonimi, mažėja fermentų kiekis.
Pradinės streso reakcijos sąmoningai pasirinkti negalime, tai lemia mūsų nervų sistemos ypatumai. Kaip reaguoti pirminėje stresinėje situacijoje automatiškai parenka mūsų psichikos sistema. Konkreti žmogaus reakcija priklauso nuo momentinio situacijos įvertinimo ir polinkio elgtis tam tikru būdu. Dažniausiai sprendimus stresinėje situacijoje priimame atsižvelgdami į streso reakciją, savo įsitikinimus, vertybes, artimus žmones ir pan.
Neteisinga ir nėra prasmės kritikuoti save ar kitus už pirminės streso reakcijos impulsus. Tačiau žinodami kaip veikia mūsų psichika, mes galime kuo greičiau padėti sau išeiti iš pirminės stresinės reakcijos. Pirmasis žingsnis atpažinti savo pirmines streso reakcijas: Kaip stresinėse situacijose aš esu linkęs reaguoti? Kaip, patirdamas tokią streso reakciją, aš noriu elgtis?
Stresinėse situacijose visada padės sąmoningumas, pauzė mintyse ir gilus kvėpavimas pilvu, sąmoningai sugrąžinant save į „čia ir dabar“ būseną. Pasitikrinti faktus, atskirti įsivaizduojamus, kuriamus scenarijus nuo realybės. Kokia tikimybė, kad tai, ką automatiškai sukūrė mano protas, norėdamas mane apsaugoti, yra tiesa?
Teigiamos patirtys tam tikrose situacijose, žinios ir pasitikėjimo stiprinimas vienas iš veiksmingų būdų padėti sau ilgiau išlikti ramybės būsenoje. Jei nori, kad tavo protas ir kūnas viešojo kalbėjimo nebefiksuotų kaip stresinės bei pavojingos situacijos, tau pats laikas į Oratorių mokyklą. 😉
Naujos mokinių ir suaugusiųjų grupės. Registracija vyksta. www.oratoriumokykla.lt arba info@oratoriumokykla.lt
