Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Kiek laiko Oratorius turi sudominti auditoriją?

actionŽinodami, jog reikės sakyti viešąją kalbą dažnai galvojame, kaip ją pradėti kuo efektyviau, jog sudominti klausytoją ir įtraukti jį nuo pat pirmųjų sekundžių. Ne veltui, yra sakoma – gera pradžia, pusė darbo. Tad ir viešosios kalbos metu galime pritaikyti šį posakį. Kalbėtojas nuo pirmojo ištarto žodžio turėtų užmegzti emocinį ryšį su auditorija, tik ,deja, turi tam labai mažai laiko – 30 s. Deja, ne visada tai padaryti pavyksta. Vienos bendros taisyklės, kaip kalbą reikėtų pradėti, jog ji būtų išgirsta nėra, tačiau yra keletas rekomenduojamų kalbos pradžių, kurias galite pritaikyti ruošdamiesi kalbai.

Citatos galia. Pasirinkdami garsių žmonių citatas vargu ar kada suklysite. Labai svarbu, kad citata būtų neautrali ir nieko neįžeistų, o sukeltų teigiamas emocijas, pamąstymus auditorijai. Oratorius pritaikęs citatą viešosios kalbos metu atrodys kompetetingas ir rimtai pasiruošęs viešąjai kalbai.

Papasakoti linksmą, o galbūt jautrią istoriją. Mokslininkų teigimu, didžiausią įtaką klausytojų auditorijai daro istorijos. Realios ar fantastinės nesvarbu, tačiau su prasme ir idėja. Būtent istorija įtrauks kiekvieną klausytoją atskirai, o vėliau bus susižavėję visi kartu. Ten kur yra tikros emocijos, yra ir klausytojų dėmesys, pagarba kalbėtojui.

Užduoti retorinį klausimą. Daug viešojo kalbėjimo ekspertų viešąją kalbą rekomenduoja pradėti – užduodant klausimą auditorijai. Oratorius klausimo apgalvojimui turėtų skirti laiko, jog klausimas būtų prasmingas, sujaudintų, sukeltų tam tikras emocijas klausytojui, paliestų kiekvieną individualiai. Tokiu būdu auditorija yra skatinama mąstyti bei įdėmiai klausyti Oratoriaus. Pagalvoti koks turėtų būti atsakymas.

Linksmas anekdotas. Visada įdomu ir šmaikštu klausyti kalbėtojo, kuris geba papasakoti linksmą ir dar negirdėtą anekdotą. Svarbu įsidėmėti, jog anekdotas neturėtų būtų įžeidžiantis žmonių rasės, lyties, socialinės padėties ir pan., retai kada Oratorius tiksliai žino, kiekvieną žmogų, kurs yra auditorijoje. Kitu atveju gali įvykti nemalonus nesusipratimas. Auksinė taisyklė, jog kuo trumpesnis anekdotas, tuo jis efektyvesnis.

Statistiniai duomenys. Viena iš galimybių padaryti didelį įspūdį klausytojams, tai statistinių duomenų naudojimas. Vertėtų atsiminti, kad skaičius visada reikėtų apvalinti ir vengti sakyti 0, 3 % ar 14,5 %. Šiuo metodu verta pasinaudoti tokiu atveju, kada skaičiai yra tikrai dideli arba maži, priešingu atveju, auditorijai nebus didelio poveikio.
Gera pradžia ir tolimesnė kalbos eiga priklauso nuo Oratoriaus pasiruošimo ir jaudulio suvaldymo. Jei oratorius žinos, kuriuo metodu pradėti kalbą, bus jei pasiruošęs, gebės suvaldyti stresą kalbėdamas tikėtina, jog jo laukia tikrai geras rezultatas. Svarbu atsiminti, kad vertėtų išsirinkti 1-2 metodus ir juos naudoti kalbos metu, jokiu būdu nesistengti panaudoti visų aptartų metodų vienoje kalboje.

„Žmonės pamirš, ką tu sakei; žmonės pamirš, ką tu padarei; bet žmonės niekuomet nepamirš, kokius jausmus jiems sukėlei.” Maya Angelou.

Turėdami klausimų, pageidavimų, pastabų rašykite el.p.: info@oratoriumokykla.lt

Straipsnis parengtas remiantis internetiniu puslapiu: www.outspoken.com

Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama. 

Pažvelk savo baimei į akis!

Ankstesnių nesėkmių baimė

Ankstesnių nesėkmių baimė

Baimė paraudonuoti

Baimė paraudonuoti

baime apsijuokti

Baimė apsijuokti