Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

public-speaking-mistakes

Ko vertėtų vengti sakant viešąją kalbą

1. Atsiprašinėti, kad esate prastas oratorius – Jūsų kalba turi sudominti klausytoją, o ne priešingai. Sakydamas, jog esate netinkamas kalbėtojas, gaišinate kitų laiką, atskleidžia, kad esate savimi nepasitikintis ir nežinote tiksliai, ką norite pasakyti auditorijai.

2. Išmokti kalbą mintinai – jokiu būdu nevertėtų kalbos mokytis mintinai, kadangi užmiršus vieną žodį, sakinį, kalbos galite nesugebėti tęsti toliau. Taip pat, jausite nuolatinę įtampą, mintys suksis apie tai, kaip kažko nepamiršti.
3. „Įsmeigti“ akis į lapus ir nekontaktuoti su auditorija –  tekste vertėtų pasibraukti esminius žodžius, sakinius, pastraipas ir į juos karts nuo karto žvilgtelėti, tačiau jokiu būdu neskaityti visos informacijos. Klausytojas nori Jūsų interpretacijų, minčių, istorijų, nori stebėti Jūsų pasitikinčias akis.
4. Kalbėti pernelyg tyliai arba garsiai – sakant kalbą labai svarbu, jog klausytojai Jus gerai girdėtų, tačiau kalbos metu vertėtų išvengti pakelto tono, kurio klausantis būtų galima susidaryti įspūdį, kad esate prieš auditoriją nusiteikęs.
5. Kalbėti monotoniškai – šiame aspekte labai svarbu klausytoją sudominti. Charizmatiškai, energingai pasakyti istoriją kartais puikiai tinka ir anekdotas, tačiau turite jausti kokia yra susirinkusi auditorija. Besakant kalbą svarbu laiku ir vietoje daryti pauzes, jog kalba nebūtų monotoniška ir taip įgytų didesnį poveikį auditorijai.
6. Kopijuoti kitus oratorius –  sakant kalbą itin svarbu išlikti savimi, tad derėtų nesistengti kopijuoti kitus. Kiekvienas kalbėtojas yra unikalus ir turi ką pasakyti, kuo pasidalinti, naudokitės tuo. 😉
7. Kalbos šiukšlių (pvz.: ta prasme, aaa, nežinau ir kt. ). – viešoji kalba turėtų būti turtinga savo žodynu, todėl tam reikia skaityti, domėtis, keliauti.
8. Sakyti kalbą nepasiruošus – oratorius, kuris ateina mažai pasiruošęs  parodo, jog pirmiausia – negerbia savęs, o tada ir auditorijos. Taip elgtis nevertėtų. Žinoma, būna išimčių, kai oratorius ta pačia tema yra kalbėjęs jau ne vieną kartą, tokiu atveju, jam belieka tik pasikartoti.
9. Pernelyg dažnai liesti save – viena dažniausiai išduodančių paslapčių, kad visgi oratorius nervinasi ir nepasitiki savimi tai nuolatinis savęs lietimas. Galime pastebėti, jog kalbėtojos moterys nuolat taisosi plaukus, liečia ausies spenelius, itin dažnai gestikuliuoja rankomis ar taisosi palaidinę. Tuo tarpu vyrai – rankas laiko kišenėse, dažnai liečia nosies galiuką, nors kalba auditorijai, tačiau žiūri pro langą arba būna nuleidę akis. Viešojo kalbėjimo metu tokio elgesio reikėtų išvengti, susikoncentruoti tik kalbą ir auditoriją.
10. Atrodyti tvarkingai – čia galima pritaikyti visiems gerai žinomą patarlę, kad: „Pagal išvaizdą sutinka, pagal protą palydi“. Todėl labai svarbu sudaryti tvarkingo, savimi pasitikinčio, inteligentiško oratoriaus išvaizdą. Galbūt, turėti kažkokį tai simbolį sakant kalbas, pvz.: moterims žiedas, apyrankė ir pan., vyrams išeiginis kostiumas, ryškios kojinės ir pan., jog pabrėžtų kiekvienos asmenybės individualumą, savitumą.

Apie visą tai ir dar daugiau sužinosi atėjęs į „Oratorių mokyklą“ 😉

Daugiau informacijos el. p. info@oratoriumokykla.lt

Straipsnis parengtas remiantis internetiniais puslapiais: www.mindtools.com

Pažvelk savo baimei į akis!

Publikos baimė

Publikos baimė

baime apsijuokti

Baimė apsijuokti

Drebančio balso baimė

Drebančio balso baimė