Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Kodėl vaikams būtina lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius?

16326160_1461960340480638_2132729827_oJau esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę, kad viešasis kalbėjimas – tai viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti. Tuo metu, kai atrodo turėtume būti laimingi už suteiktą galimybę pasisakyti, išsakyti savo mintis, požiūrį, paskatinti diskusiją, mes jaučiamės – priešingai. Norime stebuklingai pradingti ir daugiau niekada nesugrįžti į situaciją, kai reikės pasisakyti prieš žmonių auditoriją. Manome, jog ši problema kamuoja tik mus suaugusius? Deja, galvojame klaidingai. Į „Oratorių mokyklą“ atėję vaikai, dažnai jau patys išdrįsta pasakyti, jog jaučia didelę baimę kalbėti viešai. Jie atvirauja sakydami, kad kiekvieną kartą eidami atsakinėti prieš klasę jaučia, kai pradeda trūkti oro, svaigsta galva, džiūsta burna, širdelė dar stipriau daužosi, o visos protingos mintys staiga „išgaruoja“. 

Viešojo kalbėjimo svarba vaikams

Moksleiviai nejausdami diskomforto kalbėdami viešai bus daug laisvesni su kitais vaikais, artimaisiais. Mažieji turėtų nevengti išsakyti savo nuomonės, papasakoti apie savo patirtį mokykloje, užklasinėje veikloje, apie nuotykius su draugais. Jungtinių Amerikos Valstijų vaikiškos (JAV) knygelės apie drąsųjį kapitoną autorė S. Marshall teigia, kad viešojo kalbėjimo baimė atsiradusi dar ankstesnėse mokyklos klasėse tęsiasi ir toliau, ji persikelia į vidurinę, gimnaziją vėliau universitetą ir darbinę veiklą. Ji gali trukti kone visą žmogaus gyvenimą, jei žmogus nenorės to tobulinti ir su tuo dirbti. Todėl knygų autorės nuomone, šiame intensyviame, informaciniame amžiuje suvokiant viešojo kalbėjimo svarbą, būtina vaikams išaiškinti, kad viešasis kalbėjimas atrodantis lyg baubas, gali tapti tau lyg draugas, padėsiantis siekti užsibrėžtų tikslų. JAV autorės publikuotos knygelės sukurtas pagrindinis herojus kapitonas – drąsus ir nieko nebijantis personažas, sukurtas siekiant vaikams įrodyti, jog baimė, tai tik mūsų pačių įsivaizdavimas.

Kur pritaikyti viešojo kalbėjimo įgūdžius?

Kalbant prieš klases draugus, išreiškiant savo nuomonę, diskutuojant.

Vaikai dar būdami darželyje yra skatinami kalbėti viešai, pasakyti eilėraštuką, padainuoti dainelę, o gal pristatyti skanų patiekalą, kurį išmoko gaminti. Ekspertų nuomone, dažnai mažieji dar ankstyvajame amžiuje nejaučia baimės kalbėti viešai, šis baubukas pasireiškia šiek tiek vėliau – mokykloje. Pradinių klasių pabaigoje, vaikai jau pradeda suprasti viešojo kalbėjimo baimę, jie jaučia kūno signalus, kurie pasireiškia, kai tenka pasisakyti: paraudę skruostai, drėgnos rankos, oro trūkumas ir kt.. Vaikai nori išsakyti mintis, bet nedrįsta, gėdijasi, galvoja, kad jų mintys niekam neįdomios. Kuo dažniau vaikai turės galimybę pasisakyti viešai, tuo didesnė tikimybė, kad jie paaugę gebės valdyti viešojo kalbėjimo baimę, jie turės praktikos, mokės valdyti auditoriją, turės įgūdžių pasiruošti kalbai tinkamai. Mokykloje, norint atskleisti save, parodyti savo talentus, gebėjimus – kalbėti viešai yra būtinybė, tokiu atveju, mokytojui lengviau vaiką nukreipti tinkama linkme, paskatinti jį domėtis konkrečia veikla.

Ugdant savarankiškumą, socialinius įgūdžius.

Dažnai galime išgirsti tėvelius diskutuojant, kad jų vaikas sugeba savarankiškai nueiti į užklasinės veiklos būrelius, atsiradus neaiškumams prieiti prie mokytojo pasiklausti, analizuoti savo klaidas, važiuoti į stovyklas ilgesniam laikui ir kt.. Kitas atvejis priešingas – vaikas nuolat prašo, jog mama ar tėtis jį nuvežtų, prašo jo pasilikti kartu, prašo paskambinti mokytojai, vengia pasilikti jam nepažįstamoje aplinkoje. Vaikų psichologų nuomone, dar ankstyvojoje vaikystėje lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžiai vyresniame amžiuje gali padėti vaikui būti savarankiškesniam, nebijoti paklausti, nebijoti pačiam pirmą kartą nueiti į būrelį ar draugo gimtadienį. Išugdytas savarankiškumas leidžia vaikui nedaryti problemų dėl to, jog vaiko darbus padarytų tėveliai ir dažnai netgi sako: „aš susitvarkysiu pats“. Tiesa, tokie vaikai ir noriai prisijungia prie įvairių užklasinių, savanoriškų veiklų, debatų – jie žingeidūs ir suprantantys, kad viską daro tik dėl savęs. Tai augantys lyderiai, nuomonių formuotojai ir įkvėpėjai. 😉

Ugdant atsakomybės jausmą.

Vaikai lankantys viešojo kalbėjimo užsiėmimus praplečia ne tik žinių bagažą, bet ir suvokdami, jog mokosi dėl savęs, dėl savo gyvenimo tikslo sutinka prisiimti atsakomybę. Atsakomybę už užduoties pasiruošimą, laiko planavimą, draugo išklausymą, minčių gerbimą ir kt. Kai mažieji turi papasakoti apie dalykus, kas juos domina, galbūt tai kompiuteriniai žaidimai, galbūt plaukimas, galbūt kelionės, jie suvokia, kad jų užduotis – pasiruošti užduočiai ir prisiimti atsakomybę. Taip pat, vaikams tenka pasukti galveles, norint pristatyti temą, apgalvoti kokią žinutę nori perduoti auditorijai, jog ji būtų rišli, sklandi, sudominanti. Tad kalbėjimas viešai priverčia vaikus kažkuo domėtis, atrasti naujų veiklų, minčių. Atsakingai pažiūrėti į užduotis, kurios yra jiems paskirtos. Vaikai užsiėmimų metu tarpusavyje dalinasi mintimis, diskutuoja, vieni kitiems užduoda klausimus. Taip sužino daug įdomių dalykų ne tik ruošdamiesi savo kalbai, bet ir iš draugų pasakojimų, patys susidomi naujomis veiklomis.

Norisi Lietuvoje išauginti motyvuotus, turinčius gyvenimo tikslus, suprantančius, kad reikia mokytis dėl savęs, o ne dėl kažko kito vaikus. Turime jau dabar ateities verslininkus, mokytojus, politikus, mokslininkus paskatinti kaupti žinias, plėsti savo akiratį visuomeninėje veikloje. Moksleiviai turi išsiugdyti drąsą, pasitikėjimą savimi ir nepalikti nesuprantamų dalykų, turi išdrįsti kreiptis pagalbos į mokytoją…

Oo Oratorių mokykla visada pasiruošusi padėti tiems, kam kalbėti viešai vis dar sekasi sunkiai, visiems, kurie nori lavinti savo įgūdžius kalbėti drąsiai, pasitikėti savimi, mokėti pristatyti save, suprasti auditoriją… 😉

Laukiami VISI, maži ir dideli… 😉

Straipsnis parengtas remiantis internetiniais puslapiais: www.parents.com; www.teachingenglish.org.uk

Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama.

Pažvelk savo baimei į akis!

Baimė likti nesuprastam

Baimė likti nesuprastam

Minčių dėstymo baimė

Minčių dėstymo baimė

Baimė pajudėti

Baimė pajudėti