Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Vertinti, tai turėti savo nuomonę apie kitą žmogų, daiktą, reiškinį ar kt. objektą. Vertinti kitus pradedame dar būdami visai maži, pvz.: kai žaisdami smėlio dėžėje pasirenkame draugus su kuriais miela leisti laiką ir dalintis žaislais, paaugę vertiname filmus, knygas, žmones – viską kas mus supa. Tik turime pastebėti, kad tai, kas atitinka mūsų pasaulį (vertybes, poelgius, veiksmus) vertiname teigiamai, kas priešingai skiriasi nuo mūsų – neigiamai. Remiantis Alfred Bierach vadovėliu „Kūno kalba“, pateiksime dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias darome vertindami žmones.

• Sutinkant žmogų pirmą kartą, matome jį kaip visumą. Jei jis mūsų nedomina, jį ,,atidedame’’ į šalį. Vargu ar norėsime vėl jį pamatyti jei jis mūsų iš pirmo žvilgsnio nesužavi.
• Jei žmogus mums atrodo priimtinas, mes jį analizuojame išsamiau, mus domina įvairios smulkmenos susijusios su juo. Taip mūsų pasąmonė siekia gauti kuo daugiau informacijos apie žmogų.
• Kartais net jei mums atrodo neįprasta, mes nagrinėjame žmogų toliau, tačiau žmogus turėtų turėti „kabliuką“, kitu atveju – mūsų dėmesio nesulauks.
• Jei žmogus turi savybių, panašių į mūsų arba tokių, kurios mums patinka, kuriomis mes žavimės, tokį žmogų mes išaukštiname (tai vadinama „Halo“ efektu – Halas tai blizgančios juostos aplink mėnulį, tokią aureolę mes uždedame  žmonėms, kuriuos mėgstame. Tada vidutinės savybės tampa geromis, o geros – nuostabiomis.).
• Žmogų, kai vertiname teigiamai jam galime pridėti savybių, kurios mus patinka (įsivaizudojame panašumus, nors nevisada jų būna).
• Mes sukuriame stereotipus, kurie dažnai būna klaidingi ( lenkai apsileidę, kaime gyvenantys žmonės – netvarkingi, gražios moterys kvailos ir t.t.). Sukurtus stereotipus dažnai taikome visai grupei žmonių, pvz: kaimo gyventojams, lenkams, blondinėms ir pan.
• Nesukoncentruojame dėmesio į tai, ko nenorime girdėti, matyti, jausti. Tokiais atvejais būname neobjektyvūs.
• Jei žmogus mums patinka, mes galime situaciją sušvelninti (švelninimo efektas), pvz.: kai vaikas iš tiesų yra kaltas, tapo konflikto sukėlėju mokykloje, tačiau tėvai tai kategoriškai neigia ir kaltina kitus moksleivius.
• Mes sunkiai susitaikome su prieštaravimais. Suvoktus dalykus keičiame tol, kol juos vienaip ar kitaip suderiname.

Vis dėl to apibendrinant visus šiuos pateiktus aspektus, galime daryti išvadą, kad labai dažnai gyvenime sprendimus darome greitai , kurie ,deja, ne visada yra teisingi.

Straipsnis parengtas remiantis knyga ,,Kūno kalba’’ ir internetiniu puslapiu: www.childdevelopmentinfo.com.