Kokio Oratoriaus kalba XX a. buvo pripažinta geriausia?
Kaip reikia mokėti susidoroti su viešojo kalbėjimo jauduliu, gebėti kontaktuoti su auditorija, įtikinti ją, įtraukti ir sužavėti, jog būtum tituluojamas vienu geriausių visų laikų Oratoriumi? Iki šiol su Martino Liuterio Kingo Jaunesniojo oratoriniais sugebėjimais yra lyginamas tik Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama. Įdomu išsiaiškinti, kuo minias žmonių sužavėjo amerikiečių dvasininkas, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis ir aktyvistas? Šis vyras priskiriamas geriausiu viešojo kalbėjimo meistru, lyderiu iš kurio turėtų mokytis visi norintys valdyti auditoriją ir įtaigiai perteikti pagrindinę mintį jai.
Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis – žinomas kaip aktyvistas siekiantis užtikrinti afroamerikiečių teisių lygybę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tam, kad pasiektų savo tikslą, Kingui teko nemažai pasistengti, tad M. L.King, Jr. turėjo pasakyti daugybę viešųjų kalbų, kad jo prašymai būtų išgirsti ir sujaudintų įtakingus šalies vadovus, pasaulio gyventojus. Mokslininkų teigimu, Kingas pasakė apie 2500 vieš 1963 m. Kingas vadovavo žygiui į Vašingtoną, kur jis pasakė savo žymiąją, viešąją kalbą – „Aš turiu svajonę” (angl. I have a dream). Kalbos metu Kingas visuomenę ragino būti sąmoningesne ir išmintingesne pilietinių teisių judėjimo atžvilgiu. Jis norėjo įtikinti auditoriją, kad visi žmonės yra lygūs ir niekas neturi teisės smerkti žmogaus dėl jo rasės, amžiaus, social. padėties ir pan.. Pasakyta Kingo kalba taip sujaudino visus klausytojus, kad jį pradėjo tituluoti kaip vienu geriausių pasaulio oratorių.
Mokslininkų teigimu, Kingas viešųjų kalbų metu buvo įvaldęs tam tikrą techniką ir supratęs, kaip jas panaudoti, kad sulauktų grįštamojo ryšio iš auditorijos. Pirmiausia, kalbos pradžioje jis kalbėdavo ramiai, šiek tiek net tyliai ir palaipsniui toną didindavo, tai padėdavo nuo pat pradžių sudominti auditoriją, įtraukti ją klausyti. Vėliau, žymusis oratorius pakartodavo svarbiausius kalbos teiginius, siekdamas, kad auditorija nepamirštų nuo ko jis pradėjo ir kokia mintis yra svarbiausia jo kalboje. Trečioji technika, kurią naudodavo oratorius mokslininkų teigimu yra, tai, kad Kingas savo svarbiausias kalbas pirmiausia pristatydavo mažesnei auditorijai ir tik jei ji sulaukdavo dėmesio, buvo išgirsta ir jam pavykdavo įtikinti auditoriją Kingas ją sakydavo didesniam klausytojų skaičiui, taip jis praktikuodavosi ir ruošdavosi viešosioms kalboms. Nuolatinis Kingo darbas ir noras būti išgirstu, siekiant pakeisti klausytojų nuomonę apie rasinę segregaciją ir rasinę diskriminaciją jam pelnė 1964 m. Nobelio taikos premiją, ekspertų teigimu, Kingas buvo jauniausias žmogus gavęs tokio pobūdžio premiją.
Turbūt niekas nebūtų pagalvojęs, kad būtent kelių technikų naudojimas viešojoje kalboje galėjo atnešti tokią sėkmę ir pasaulinį pripažinimą šiam oratoriui. Galime manyti, kad visgi svarbiausia viešojoje kalboje yra kuo didesnė praktika ir gebėjimas teorines žinias pritaikyti realybėje.
Norėdamas, jog Tavo kalba būtų išgirsta atkeliauk į „Oratorių mokyklą“. 
Daugiau informacijos el.p.: info@oratoriumokykla.lt
Straipsnis parengtas remiantis internetiniais puslapiais: www.nobelprize.org/; www.thekingcenter.org/
Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama.
