Neverbalinės komunikacijos poveikis viešai kalbai
Neverbalinė komunikacija gali patvirtinti arba paneigti mūsų žodžius, ji gali sustiprinti kalbą arba priešingai. Ji apima veido išraišką, gestus, laikyseną, balso toną. Visi be išimčių neverbalinę komunikaciją siunčiame sąmoningai ar nesąmoningai. Ekspertų nuomone, neverbalinė komunikacija net 70-90 proc. nulemia, ar mūsų kalba bus išgirsta ir pagirta, ar tik liks dar viena monotoniška, nieko neišsiskiriančia iš kitų. Ekspertų nuomone, gebėjimas suprasti neverbalinės komunikacijos elementus gali sudaryti didelį pranašumą dirbant su kolegomis, konkurentais, klientais bei nuolatinėse gyvenimo situacijose.
Šypsena
Auditorijai gera matyti žmogų, kuris įeina į sceną taisyklingos laikysenos, žiūrintis į auditoriją, besišypsantis, nusiteikęs teigiamai. Toks kalbėtojas jaučiasi atviras prieš klausytojus, norintis sudominti auditoriją, pasidalinti savo žiniomis ir įtraukti į diskusiją. Pozityvi šypsena taip pat puikus vaistas, galintis padėti „nuimti“ jaudulį, galvojant: „Jog auditorija, tai ne būrys išalkusių vilkų, kurie nori praryti kalbėtoją“. Vertėtų nepamiršti šio svarbios sėkmingos neverbalinės komunikacijos elemento dalies – šypsenos. Jei šypsotis sunku, kadangi jaudulys užgniaužia kvapą, vertėtų pagalvoti apie kažką laimingo, apie tai kas jums sukelia teigiamus jausmus. Labai svarbu, kad šypsena būtų natūrali jūsų emocinės būsenos išraiška. Vertėtų pamėgti minutę šlovės, nes tuo metu kai kalbate, didžioji auditorijos dalis savo dėmesį yra nukreipusi į jus, jie tikisi iš jūsų įdomios, naudingos informacijos bei gerai praleisto laiko. 😉
Akių kontaktas
Jau nuo seniausių laikų žinome, kad akių kontaktas parodo, ar jūs domitės auditorija, ar jums įdomu jos emocijos, dėmesys. Turėtumėte stengtis palaikyti akių kontaktą, kuris leidžia sukurti artimą ryšį su auditorija, parodyti jai, kad jums svarbus kiekvienas klausytojas, svarbus jo dėmesys ir nuomonė, tad akys jokiu būdu neturėtų lakstyti į šonus. Ekspertai pataria, jog akių kontakto dėmesį auditorijai vertėtų paskirstyti vienodai, todėl nemandagiu elgesiu laikomas žiūrėjimas į akis vienam ar dviems žmonėms, kai auditorijoje yra daugiau.
Laikysena
Įprasta matyti, kad savimi pasitikinti oratorius kalbės atsistojęs, judės tada, kai norės sustiprinti tam tikros kalbos elementus. Būnant scenoje vertėtų įsivaizduoti, kad virš jūsų yra virvelė, kuri lengvai jus traukia į viršų, jog būtumėte tiesūs, o jūsų laikysena būtų nepriekaištinga. Netaisyklingos stovėsenos oratoriai išduoda, kad savimi nepasitiki, slepiasi ir nori kuo greičiau pabėgti nuo auditorijos dėmesio.
Rankų gestai
Kalbą pagyvinantys gestai gali padaryti didelę įtaką klausytojams. Kai kalbėtojas naudoja gestus, jis stengiasi sustiprinti įspūdį ar pabrėžti savo argumentų svarbumą. Rankų mostai neturėtų būti labai siauri, taip pat, reikėtų vengti beprasmio mosikavimo rankomis, rodymo pirštu į pašnekovą, tai sukuria priešiškumo įspūdį. Per dažnas gestikuliavimas rankomis išduoda oratoriaus nervingumą, kuris blaško klausytojų dėmesį. Dažnas atvejis, kai kalbėtojas liečia nosies galiuką, ausų spenelius, taisosi plaukus, marškinėlius, tačiau tai blaško klausytojus ir kalbėtojas atrodo savimi nepasitikintis.
Balsas
Parinktas subtilus, malonus, šiltas ne per tylus ir ne per garsus balso tonas gali būti vienas iš sėkmingos kalbos elementų. Tokias balso ypatybes lemia ne tik balso mechanizmas, bet ir daug kas priklauso nuo oratoriaus asmenybės, būdo savybių. Jei žmogus yra greitas, energingas tikėtina, kad jis kalbės garsiau, bet greičiau. Ramesnio būdo žmogus, gali daryti ilgas pauzes, kurių metu jis apgalvos ką turėtų pasakyti toliau. Jaudulį taip pat gali išduoti ir virpantis balsas. Jį reikia nuolat lavinti, jog visas savo balso galimybes viešos kalbos metu išnaudotumėte ir taip pritrauktumėte auditorijos dėmesį.
Kaip garsus mimas Samy Molcho yra pasakęs: „ Liežuvis meluoja, o kūnas – niekada“.
Norėdami sužinoti daugiau neverbalinės komunikacijos ir kitų sėkmingos viešosios kalbos elementų kviečiame prisijungti prie praktinių, kūrybinių oratorių užsiėmimų!
Iki susitikimo pas mus. 😉
Straipsnis parengtas remiantis internetiniais puslapiais: www.thinkinghumanity.com; www.skillsyouneed.com
Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama.