Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Bendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniame gyvenime minėdami bendravimą, visų pirma turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Edukologijos profesoriaus Rimanto Želvio knygoje „Bendravimo psichologija“ rašoma, kad svarbiausia jausti ribas, kokiu atstumu turėtume bendrauti su kitais žmonėmis. Amerikiečių antropologas E. T. Holas ( E. T. Hall) nustatė, jog žmonės naudoja 4 pagrindines zonas.

• Intymi zona (nuo 15 iki 46 cm.) – dar kitaip vadinama – „petis į petį“ ir toliausiai gali tęstis iki pusės metro. Zona skirta artimam bendravimui, kuris susijęs su meile, apsauga, globa, pamaloninimu ir pan. Būnant tokiame atstume su kitais žmonėmis mus jautriai veikia daugybė dirgiklių: kvėpavimas, kvapas, kūno šiluma. Dažniausiai į šią zoną gali patekti tėvai, vaikai, sutuoktiniai artimi draugai ir žmonės su kuriais jaučiatės atsipalaidavę. Pažeidus atstumą, galima būti apkaltintam agresyviu elgesiu.
• Asmeninė zona (nuo 46 cm iki 1, 2 m. ) – šis atstumas laikomas patogiausiu pokalbiui, iš jo galime suprasti, kad žmogui yra malonu su jumis bendrauti, jis nori palaikyti ryšį su jumis. Dažniausiai tai draugų, gerų pažįstamų, kolegų zona. Besilaikantys šio atstumo žmonės liečia, apkabina vienas kitą.

• Socialinė zona (nuo 1,2 m. iki 3, 6 m. ) – dažniausiai ši zona būna tarp žmonių, kurie kartu dirba, turi bendrų tikslų, sprendžia problemas, nagrinėja ir analizuoja dalykinius, oficialius klausimus, dalyvauja susirinkimuose. Jei galvoje sukasi mintys: „Man užtenka su jumis būti taktišku ir mandagiu, nieko daugiau nevertėtų tikėtis“, verta laikytis būtent šio atstumo.

• Visuomeninė zona (toliau kaip 3, 6 m. ) – panašų atstumą per viešas pamokas stengiasi išlaikyti lektoriai, mokytojai. Šiuo atveju santykiai tarp žmonių labai formalūs ir juose jokių asmeniškumų. Tokio atstumo besilaikantys žmonės dažniausiai gali galvoti, kad: „dirbkime ties reikiama veikla, tačiau be jokių pašalinių kalbų“.

Stebint erdves tarp žmonių galima pastebėti, kokie yra ryšiai tarp jų: artimi, darbiniai – oficialūs, dalykiški ir pan. Kartais erdvė padidėja, kartais sumažėja priklausomai nuo to, kur ir su kuo mes esame, suprantama, jog perpildytame lifte, viešajame transporte ir gamtoje mūsų asmeninė erdvė pasikeičia.

Straipsnis parengtas remiantis knyga „Bendravimo psichologija“.