Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

confused-monster

Straipsniai, patarimai

Straipsniai įkvėpimui, patarimai viešojo kalbėjimo tema.

Improvizacija daugiau nei juokui

staging-258631_960_720

Improvizacija – gyvo teatro forma, kurioje vieta, personažai ir dialogas kuriami be išankstinio pasirengimo. Improvizacija yra daug daugiau nei pramoga. Komandinis darbas, bendradarbiavimas, klausymas, bendravimas, gebėjimas spręsti problemas ir prisitaikyti – visų šių ir daugybės kitų įgūdžių mokomasi improvizuojant.

Plačiau „Improvizacija daugiau nei juokui“

7 viešojo kalbėjimo patarimai pagal Simon Sinek

simon sinek

Vienas populiariausių „TED talks“ pranešėjų Simon Sinek paprastomis dienomis yra ne itin kalbus žmogus, kuris renkasi būti nuošaliau, o ne dėmesio centre. Vis dėlto, Simon Sinek nuopelnuose  22 milijonai video peržiūrų ir buvimas „TED talks“ įžymiausiu pranešėju. Dabar savo pasiekimų sėkmės receptu Simon dalinasi su kiekvienu iš mūsų ir rekomenduoja laikytis 7 stiprų įspūdį paliekančio viešojo kalbėjimo  taisyklių.
Plačiau „7 viešojo kalbėjimo patarimai pagal Simon Sinek“

Kodėl karjeros konsultantai reikalingi daug labiau nei anksčiau?

office-1209640_960_720

Pasaulis nuolat kinta ir tai vyksta labai greitai. Dar prieš 5 ar 10 metų buvusios itin madingos ir populiarios profesijos šiomis dienomis gali būti pamirštomis. Renkantis profesiją šiais laikais negalime naiviai tikėti, kad tą patį darbą dirbsime visą savo gyvenimą. Dėl šios priežasties jau mokyklos suole dauguma susiduria su sunkumais priimant sprendimus šiuo klausimu. Tokiu atveju tikrais pagalbininkais tampa karjeros konsultantai, kurie padeda judėti tinkama linkme.
Plačiau „Kodėl karjeros konsultantai reikalingi daug labiau nei anksčiau?“

Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija“

conference-2705706_1920

Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija“. Tai raktas į sėkmę bet kokioje srityje. Minkštosios kompetencijos vis dažniau pastebimos ir yra itin paklausios, dažnai įvardinamos kaip svarbiausios darbo rinkoje. Tokia laikomas ir „gebėjimas įtikinti“, kuris naujoje „LinkedIn“ analizėje buvo įvertintas vienu iš geriausių įgūdžių, kurio „labiausiai verta mokytis“ 2019 m.
Plačiau „Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija““

5 patarimai, kaip viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą?

www.tartu_.ee_-730x550

Sutikime, kad kalbėti viešai tenka visiems, vieniems daugiau, kitiems mažiau. Daugelis žmonių pasisako viešai, tik priverstinais atvejais, kai jau trauktis nebėra kur – artimųjų gimtadieniuose, darbo pokalbiuose, susirinkimuose. Kitiems, tai kasdienybė darbo metu. Tad ne paslaptis, kad nemažai įmonių vadovų investuoja pinigus į save ir darbuotojus norėdami patobulinti viešojo kalbėjimo, improvizacijos įgūdžius. Viešojo kalbėjimo ekspertų nuomone, kiekvienas kalbėjimas prieš auditoriją gali padaryti teigiamą poveikį jūsų karjerai. Tad kyla natūralus klausimas: ar tinkami viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų profesinėje veikloje?
Plačiau „5 patarimai, kaip viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą?“

Balso valdymas viešosios kalbos metu

mit-speech-rec-3

Kalba turėtų būti įtaigi, tai girdime dažniausiai, kai pokalbis pakrypsta apie viešąjį kalbėjimą. Mokslininkų teigimu, kalbos įtaigumą sustiprina skirtingos kalbėtojo balso variacijos, pauzės, palyginimai, epitetai, humoras, subtili ironija ir pan. Priešingai – įtaigumą mažina monotoniškas balsas, neįdomus, nenuoseklus kalbos turinys, banalios frazės, emocijų perteklius arba jų stygius ir kt. Tad suvokdami balso galimybes viešosios kalbos metu turime jį mokėti panaudoti efektyviai. Plačiau „Balso valdymas viešosios kalbos metu“

Kokias klaidas darome vertindami kitus?

original

Vertinti, tai turėti savo nuomonę apie kitą žmogų, daiktą, reiškinį ar kt. objektą. Vertinti kitus pradedame dar būdami visai maži, pvz.: kai žaisdami smėlio dėžėje pasirenkame draugus su kuriais miela leisti laiką ir dalintis žaislais, paaugę vertiname filmus, knygas, žmones – viską kas mus supa. Tik turime pastebėti, kad tai, kas atitinka mūsų pasaulį (vertybes, poelgius, veiksmus) vertiname teigiamai, kas priešingai skiriasi nuo mūsų – neigiamai. Remiantis Alfred Bierach vadovėliu „Kūno kalba“, pateiksime dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias darome vertindami žmones. Plačiau „Kokias klaidas darome vertindami kitus?“

5 patarimai: kaip kalbėti, jog tave suprastų kiti

5-skills-for-effective-communication1

Visiems yra tekę susidurti su situacija, kai nesusikalbėjimas sukeldavo juoko audrą. Tačiau, žinoma, būna ir liūdnesnių atvejų, kai dėl nesusikalbėjimo neatvykstate į susitikimą ar laukiate draugo, kuris kuo ramiausiai laiką leidžia kino teatre. Tad, ką reikėtų žinoti, norint savo kalbą padaryti aiškesne? Plačiau „5 patarimai: kaip kalbėti, jog tave suprastų kiti“

Kaip atrasti pagrindinę idėją kalbai?

screenshot1Šiuo metu dažnai galime išgirsti, jog kokio darbo besiimtume labai svarbu prieš jį pradedant įgyvendinti – turėti idėją: ką norime padaryti, ką pasakyti, kokių veiksmų besiimti, kad tai pasiektume. Lietuvių kalbos žodyne žodis – IDĖJA apibrėžiamas, kaip: ,,Mintis, sąvoka, atspindintis objektyviąją žmogaus tikrovę sąmonėje.’’ Pasak Kriso Andersono, TED organizacijos prezidento: ,,Idėja yra bet kas, kas gali pakeisti žmonių pasaulį.’’ O Jūs ar turite idėjų vertų didelės auditorijos? Plačiau „Kaip atrasti pagrindinę idėją kalbai?“

Kalbėti ilgai yra pavojinga

 

imgSmagu bendrauti su žmonėmis, kurie geba su visais rasti bendrą kalbą, turi ką pasakyti, neieško žodžio kišenėje, kita vertus, begalinis ir betikslis kalbėjimas gali erzinti ne tik klausančiuosius, bet ir gerokai pakenkti jūsų įvaizdžiui, karjerai. Plačiau „Kalbėti ilgai yra pavojinga“

Kodėl „Oratorių mokykloje“ žaidžiame psichologinį vaidmenų žaidimą – „Mafiją“?

qwTurbūt jau nėra paauglio, jaunuolio nežinančio azartiško žaidimo – „Mafija“. Šio populiaraus ir visame pasaulyje gerai žinomo žaidimo autorius – Dimitrij Davydov. Sklinda gandai, jog tai buvo psichologiją studijuojančio jaunuolio kursinio darbo užduotis ir jį inicijavo KGB, tačiau ar tai tiesa, ar apkalbos konkretesnių žinių nėra. Nepaisant to, psichologinis žaidimas įgavo didžiulį pagreitį, jį pradėjo žaisti įvairaus amžiaus auditorija: moksleiviai pertraukų, studentai vakarėlių, įmonių vadovai komandos formavimo metu. Plačiau „Kodėl „Oratorių mokykloje“ žaidžiame psichologinį vaidmenų žaidimą – „Mafiją“?“

Bendravimo artumo zonos

persBendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniame gyvenime minėdami bendravimą, visų pirma turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Edukologijos profesoriaus Rimanto Želvio knygoje „Bendravimo psichologija“ rašoma, kad svarbiausia jausti ribas, kokiu atstumu turėtume bendrauti su kitais žmonėmis. Amerikiečių antropologas E. T. Holas ( E. T. Hall) nustatė, jog žmonės naudoja 4 pagrindines zonas. Plačiau „Bendravimo artumo zonos“

Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?

relics_of_a_bygone_age__sounds_youll_probably_never_hear_again-1024x420Kartais būna situacijų, kai lektorius ta pačia tema kalba visai auditorijai, tačiau klausytojai išgirsta skirtingus dalykus. Pasak knygos „Oratorystės menas sėkmės strategijos“ autoriaus, profesoriaus David Zarefsky, girdėjimas yra jutimo procesas, kai garso bangos perduodamos į smegenis, o vėliau suvokiamos kaip garsas. Tuo tarpu klausymas yra protinis procesas, apimantis garso bangų apdorojimą, jų reikšmės interpretavimą ir interpretacijos išsaugojimą atmintyje. Žmonės girdi natūraliai ir to mokytis specialiai nereikia, tačiau klausymas kitų, yra išlavintas gebėjimas, reikalaujantis daug praktikos. Klausymo gebėjimą būtina lavinti, kadangi jis sutelkia dėmesį, mažina išsiblaškymą, atidžiai apsvarsto kalbą, kritiškai mąsto. Plačiau „Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?“

Patarimai rengiant vaizdinę medžiagą

ouDar ankstesniame straipsnyje aptarėme, kokios klaidos dažniausiai daromos prezentacijų metu. Dabar norime pateikti konkrečius techninius pasiūlymus, jog jūsų prezentacija atrodytų tvarkingai ir patrauktų klausytojų dėmesį. Pasak TED – ne pelno siekiančios organizacijos, rengiančios konferencijas visame pasaulyje koordinatoriaus Chris Anderson, 2016 m. dažniausiai buvo naudojamos trys pagrindinės skaidrių rengimo programos:  PowerPoint, Prezi ir Keynote (Mac kompiuteriams). Plačiau „Patarimai rengiant vaizdinę medžiagą“

Mažiau teorijos, daugiau praktikos

maxresdefault

– Nemoku, negaliu, neisiu kalbėti, nežinau ką pasakyti, atrodysiu kvailai… Tokius ir dar gausybę pasiaiškinimų galime išgirsti paprašius moksleivių pasisakyti viešai. Kaip dažnai patys moksleiviai sako: „Vien jau nuo žinojimo, kad tu būsi dėmesio centre ir į tave žiūrės daugybė akių jau darosi negera ir norisi iš tokios situacijos pabėgti“. Tad ką daryti, jog taip nebūtų, ką daryti, jog tai netaptų gyvenimo stabdžiu? Plačiau „Mažiau teorijos, daugiau praktikos“

Dažniausios prezentacijų metu daromos klaidos

diapositivas-de-GoogleŠiuo metu jau būtų sudėtinga įsivaizduoti savo pristatymą be skaidrių, jos tapo mūsų kasdienybė, neatsiejama dalis nuo kalbos. Knygos „Pergalingos prezentacijos“ autorius Jerry Weissman teigia, kad per dieną „Microsoft PowerPoint“ skaidrėmis yra pristatoma 30 milijonų prezentacijų. Sutikime, kad visiems bent jau keletą kartų yra tekę girdėti prezentaciją, kurios metu norisi saldžiai pamiegoti ir kuo greičiau dingti iš auditorijos. Kita vertus, skaidrės gali būti efektyvi priemonė, padėsianti pristatyti savo darbą, sudominti auditoriją. Tačiau labai svarbu mokėti skaidres išnaudoti tinkamai ir žinoti pagrindines taisykles, labai svarbu aptarti kokių klaidų reikėtų išvengti ruošiantis pristatymui. Plačiau „Dažniausios prezentacijų metu daromos klaidos“

Bendravimo kultūra

Žaidžiam Šaradą, oo jau linksma klausyti Oratorių... ;)Žmogaus ryšys su kitu žmogumi, tai neįkainojama vertybė, be kurios sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą. Jog žmogus su kitais bendrautų etiškai, jis privalo turėti psichologinės kultūros. Labai svarbu mokėti suprasti kitus žmones ir vertinti jų psichologiją; emociškai adekvačiai atsižvelgti į jų elgesį ir būseną; pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Plačiau „Bendravimo kultūra“

Efektyvus pranešimas: kaip jį parengti?

500x300womanspeakBet kurios kalbos tikslas turėtų būti – patenkinti klausytojai, supratę jūsų kalbą ir gavę naujos informacijos. Jog tai pasiektume, kiekvienas kalbėtojas turi turėti aiškų planą, kokiais būdais sieks sudominti auditoriją. Žinokite svarbias sėkmingos kalbos rekomendacijas, kurios garantuos Jums sėkmę. Plačiau „Efektyvus pranešimas: kaip jį parengti?“

Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?

istock_000012073096largeGera stebėti vaikus, paauglius vėliau ir studentus, suaugusius randančius įvairius problemos sprendimo būdus, gebančius kūrybiškai pažvelgti į situaciją ir ją išspręsti. Individo vaizduotė, kūrybingumas yra visų žmogaus pasiekimų šaltinis, tad šiuo metu kūrybiškumas ir gebėjimas ,,mąstyti“ kitaip – originaliai, yra itin vertinamos asmeninės savybės. Kaip teigia žymus Didžiosios Britanijos vaikų švietimo profesorius Ken Robinson, vaikai turi mokėti pasiūlyti novatoriškas mintis, netradicinius būdus, turi kuo dažniau naudotis savo vaizduote ir dažnai „galvoti plačiau už dėžės“ (angl. Think outside the box). Plačiau „Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?“

Smagiausia dieninė viešojo kalbėjimo stovykla vaikams

14455698_1328620627147944_1199920537_oVasaros atostogos – laukiamiausias vaikų metas, kai galima nerūpestingai dūkti su draugais, mėgautis geru oru, linksmybėmis ir ilgai miegoti. Tačiau labai svarbu, kad vasaros atostogų metu vaikai atrastų naujas veiklas, pomėgius, kuriuos galėtų tobulinti mokslo metų eigoje.  Būtent bendravimo įgūdžiai yra reikalingi visose gyvenimo srityse, reikia mokėti pristatyti save, būti susipažinus su kūno kalba, akių kontaktu, rankų pozicijomis, balsu, pauzėmis, kalbos struktūra ir kt. svarbiais elementais be kurių sunku įsivaizduoti prasmingą, efektyvią kalbą. Oratorių mokyklos organizuojama dieninė stovykla – ORATORIŲ VASAROS NUOTYKIS, skirta 10-15 m. vaikams. Mums svarbu, kad moksleiviai Lietuvoje būtų savimi pasitikintys, norintys ir galintys išreikšti savo nuomonę bei tikintys, kad KALBĖTI VIEŠAI GALI VISI. 😉 Plačiau „Smagiausia dieninė viešojo kalbėjimo stovykla vaikams“

Pažvelk savo baimei į akis!

Baimė pajudėti

Baimė pajudėti

Baimė nepatikti

Baimė nepatikti

Baimė būti savimi

Baimė būti savimi