Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

confused-monster

Straipsniai, patarimai

Straipsniai įkvėpimui, patarimai viešojo kalbėjimo tema.

5 patarimai, kaip viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą?

www.tartu_.ee_-730x550

Sutikime, kad kalbėti viešai tenka visiems, vieniems daugiau, kitiems mažiau. Daugelis žmonių pasisako viešai, tik priverstinais atvejais, kai jau trauktis nebėra kur – artimųjų gimtadieniuose, darbo pokalbiuose, susirinkimuose. Kitiems, tai kasdienybė darbo metu. Tad ne paslaptis, kad nemažai įmonių vadovų investuoja pinigus į save ir darbuotojus norėdami patobulinti viešojo kalbėjimo, improvizacijos įgūdžius. Viešojo kalbėjimo ekspertų nuomone, kiekvienas kalbėjimas prieš auditoriją žmonių gali padaryti teigiamą poveikį jūsų karjerai. Tad kyla natūralus klausimas: ar tinkami viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų profesinėje veikloje?
Plačiau „5 patarimai, kaip viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą?“

Balso valdymas viešosios kalbos metu

mit-speech-rec-3

Kalba turėtų būti įtaigi, tai girdime dažniausiai, kai pokalbis pakrypsta apie viešąjį kalbėjimą. Mokslininkų teigimu, kalbos įtaigumą sustiprina skirtingos kalbėtojo balso variacijos, pauzės, palyginimai, epitetai, humoras, subtili ironija ir pan. Priešingai – įtaigumą mažina monotoniškas balsas, neįdomus, nenuoseklus kalbos turinys, banalios frazės, emocijų perteklius arba jų stygius ir kt. Tad suvokdami balso galimybes viešosios kalbos metu turime jį mokėti panaudoti efektyviai. Plačiau „Balso valdymas viešosios kalbos metu“

Kokias klaidas darome vertindami kitus?

original

Vertinti, tai turėti savo nuomonę apie kitą žmogų, daiktą, reiškinį ar kt. objektą. Vertinti kitus pradedame dar būdami visai maži, pvz.: kai žaisdami smėlio dėžėje pasirenkame draugus su kuriais miela leisti laiką ir dalintis žaislais, paaugę vertiname filmus, knygas, žmones – viską kas mus supa. Tik turime pastebėti, kad tai, kas atitinka mūsų pasaulį (vertybes, poelgius, veiksmus) vertiname teigiamai, kas priešingai skiriasi nuo mūsų – neigiamai. Remiantis Alfred Bierach vadovėliu „Kūno kalba“, pateiksime dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias darome vertindami žmones. Plačiau „Kokias klaidas darome vertindami kitus?“

5 patarimai: kaip kalbėti, jog tave suprastų kiti

5-skills-for-effective-communication1

Visiems yra tekę susidurti su situacija, kai nesusikalbėjimas sukeldavo juoko audrą. Tačiau, žinoma, būna ir liūdnesnių atvejų, kai dėl nesusikalbėjimo neatvykstate į susitikimą ar laukiate draugo, kuris kuo ramiausiai laiką leidžia kino teatre. Tad, ką reikėtų žinoti, norint savo kalbą padaryti aiškesne? Plačiau „5 patarimai: kaip kalbėti, jog tave suprastų kiti“

Kaip atrasti pagrindinę idėją kalbai?

screenshot1Šiuo metu dažnai galime išgirsti, jog kokio darbo besiimtume labai svarbu prieš jį pradedant įgyvendinti – turėti idėją: ką norime padaryti, ką pasakyti, kokių veiksmų besiimti, kad tai pasiektume. Lietuvių kalbos žodyne žodis – IDĖJA apibrėžiamas, kaip: ,,Mintis, sąvoka, atspindintis objektyviąją žmogaus tikrovę sąmonėje.’’ Pasak Kriso Andersono, TED organizacijos prezidento: ,,Idėja yra bet kas, kas gali pakeisti žmonių pasaulį.’’ O Jūs ar turite idėjų vertų didelės auditorijos? Plačiau „Kaip atrasti pagrindinę idėją kalbai?“

Kalbėti ilgai yra pavojinga

 

imgSmagu bendrauti su žmonėmis, kurie geba su visais rasti bendrą kalbą, turi ką pasakyti, neieško žodžio kišenėje, kita vertus, begalinis ir betikslis kalbėjimas gali erzinti ne tik klausančiuosius, bet ir gerokai pakenkti jūsų įvaizdžiui, karjerai. Plačiau „Kalbėti ilgai yra pavojinga“

Kodėl „Oratorių mokykloje“ žaidžiame psichologinį vaidmenų žaidimą – „Mafiją“?

qwTurbūt jau nėra paauglio, jaunuolio nežinančio azartiško žaidimo – „Mafija“. Šio populiaraus ir visame pasaulyje gerai žinomo žaidimo autorius – Dimitrij Davydov. Sklinda gandai, jog tai buvo psichologiją studijuojančio jaunuolio kursinio darbo užduotis ir jį inicijavo KGB, tačiau ar tai tiesa, ar apkalbos konkretesnių žinių nėra. Nepaisant to, psichologinis žaidimas įgavo didžiulį pagreitį, jį pradėjo žaisti įvairaus amžiaus auditorija: moksleiviai pertraukų, studentai vakarėlių, įmonių vadovai komandos formavimo metu. Plačiau „Kodėl „Oratorių mokykloje“ žaidžiame psichologinį vaidmenų žaidimą – „Mafiją“?“

Bendravimo artumo zonos

persBendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniame gyvenime minėdami bendravimą, visų pirma turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Edukologijos profesoriaus Rimanto Želvio knygoje „Bendravimo psichologija“ rašoma, kad svarbiausia jausti ribas, kokiu atstumu turėtume bendrauti su kitais žmonėmis. Amerikiečių antropologas E. T. Holas ( E. T. Hall) nustatė, jog žmonės naudoja 4 pagrindines zonas. Plačiau „Bendravimo artumo zonos“

Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?

relics_of_a_bygone_age__sounds_youll_probably_never_hear_again-1024x420Kartais būna situacijų, kai lektorius ta pačia tema kalba visai auditorijai, tačiau klausytojai išgirsta skirtingus dalykus. Pasak knygos „Oratorystės menas sėkmės strategijos“ autoriaus, profesoriaus David Zarefsky, girdėjimas yra jutimo procesas, kai garso bangos perduodamos į smegenis, o vėliau suvokiamos kaip garsas. Tuo tarpu klausymas yra protinis procesas, apimantis garso bangų apdorojimą, jų reikšmės interpretavimą ir interpretacijos išsaugojimą atmintyje. Žmonės girdi natūraliai ir to mokytis specialiai nereikia, tačiau klausymas kitų, yra išlavintas gebėjimas, reikalaujantis daug praktikos. Klausymo gebėjimą būtina lavinti, kadangi jis sutelkia dėmesį, mažina išsiblaškymą, atidžiai apsvarsto kalbą, kritiškai mąsto. Plačiau „Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?“

Patarimai rengiant vaizdinę medžiagą

ouDar ankstesniame straipsnyje aptarėme, kokios klaidos dažniausiai daromos prezentacijų metu. Dabar norime pateikti konkrečius techninius pasiūlymus, jog jūsų prezentacija atrodytų tvarkingai ir patrauktų klausytojų dėmesį. Pasak TED – ne pelno siekiančios organizacijos, rengiančios konferencijas visame pasaulyje koordinatoriaus Chris Anderson, 2016 m. dažniausiai buvo naudojamos trys pagrindinės skaidrių rengimo programos:  PowerPoint, Prezi ir Keynote (Mac kompiuteriams). Plačiau „Patarimai rengiant vaizdinę medžiagą“

Mažiau teorijos, daugiau praktikos

maxresdefault

– Nemoku, negaliu, neisiu kalbėti, nežinau ką pasakyti, atrodysiu kvailai… Tokius ir dar gausybę pasiaiškinimų galime išgirsti paprašius moksleivių pasisakyti viešai. Kaip dažnai patys moksleiviai sako: „Vien jau nuo žinojimo, kad tu būsi dėmesio centre ir į tave žiūrės daugybė akių jau darosi negera ir norisi iš tokios situacijos pabėgti“. Tad ką daryti, jog taip nebūtų, ką daryti, jog tai netaptų gyvenimo stabdžiu? Plačiau „Mažiau teorijos, daugiau praktikos“

Dažniausios prezentacijų metu daromos klaidos

diapositivas-de-GoogleŠiuo metu jau būtų sudėtinga įsivaizduoti savo pristatymą be skaidrių, jos tapo mūsų kasdienybė, neatsiejama dalis nuo kalbos. Knygos „Pergalingos prezentacijos“ autorius Jerry Weissman teigia, kad per dieną „Microsoft PowerPoint“ skaidrėmis yra pristatoma 30 milijonų prezentacijų. Sutikime, kad visiems bent jau keletą kartų yra tekę girdėti prezentaciją, kurios metu norisi saldžiai pamiegoti ir kuo greičiau dingti iš auditorijos. Kita vertus, skaidrės gali būti efektyvi priemonė, padėsianti pristatyti savo darbą, sudominti auditoriją. Tačiau labai svarbu mokėti skaidres išnaudoti tinkamai ir žinoti pagrindines taisykles, labai svarbu aptarti kokių klaidų reikėtų išvengti ruošiantis pristatymui. Plačiau „Dažniausios prezentacijų metu daromos klaidos“

Bendravimo kultūra

Žaidžiam Šaradą, oo jau linksma klausyti Oratorių... ;)Žmogaus ryšys su kitu žmogumi, tai neįkainojama vertybė, be kurios sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą. Jog žmogus su kitais bendrautų etiškai, jis privalo turėti psichologinės kultūros. Labai svarbu mokėti suprasti kitus žmones ir vertinti jų psichologiją; emociškai adekvačiai atsižvelgti į jų elgesį ir būseną; pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Plačiau „Bendravimo kultūra“

Efektyvus pranešimas: kaip jį parengti?

500x300womanspeakBet kurios kalbos tikslas turėtų būti – patenkinti klausytojai, supratę jūsų kalbą ir gavę naujos informacijos. Jog tai pasiektume, kiekvienas kalbėtojas turi turėti aiškų planą, kokiais būdais sieks sudominti auditoriją. Žinokite svarbias sėkmingos kalbos rekomendacijas, kurios garantuos Jums sėkmę. Plačiau „Efektyvus pranešimas: kaip jį parengti?“

Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?

istock_000012073096largeGera stebėti vaikus, paauglius vėliau ir studentus, suaugusius randančius įvairius problemos sprendimo būdus, gebančius kūrybiškai pažvelgti į situaciją ir ją išspręsti. Individo vaizduotė, kūrybingumas yra visų žmogaus pasiekimų šaltinis, tad šiuo metu kūrybiškumas ir gebėjimas ,,mąstyti“ kitaip – originaliai, yra itin vertinamos asmeninės savybės. Kaip teigia žymus Didžiosios Britanijos vaikų švietimo profesorius Ken Robinson, vaikai turi mokėti pasiūlyti novatoriškas mintis, netradicinius būdus, turi kuo dažniau naudotis savo vaizduote ir dažnai „galvoti plačiau už dėžės“ (angl. Think outside the box). Plačiau „Kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą?“

Smagiausia dieninė viešojo kalbėjimo stovykla vaikams

14455698_1328620627147944_1199920537_oVasaros atostogos – laukiamiausias vaikų metas, kai galima nerūpestingai dūkti su draugais, mėgautis geru oru, linksmybėmis ir ilgai miegoti. Tačiau labai svarbu, kad vasaros atostogų metu vaikai atrastų naujas veiklas, pomėgius, kuriuos galėtų tobulinti mokslo metų eigoje.  Būtent bendravimo įgūdžiai yra reikalingi visose gyvenimo srityse, reikia mokėti pristatyti save, būti susipažinus su kūno kalba, akių kontaktu, rankų pozicijomis, balsu, pauzėmis, kalbos struktūra ir kt. svarbiais elementais be kurių sunku įsivaizduoti prasmingą, efektyvią kalbą. Oratorių mokyklos organizuojama dieninė stovykla – ORATORIŲ VASAROS NUOTYKIS, skirta 10-15 m. vaikams. Mums svarbu, kad moksleiviai Lietuvoje būtų savimi pasitikintys, norintys ir galintys išreikšti savo nuomonę bei tikintys, kad KALBĖTI VIEŠAI GALI VISI. 😉 Plačiau „Smagiausia dieninė viešojo kalbėjimo stovykla vaikams“

Pasiruošimas viešajam kalbėjimui

Suaugusiųjų mokymai su aktoriumi Ramūnu Šimukausku... Mokomės taisyklingai kvėpuoti ;)Dauguma viešojo kalbėjimo ekspertų pritartų minčiai, kad tik praktika, praktika ir dar kartą praktika gali daryti stebuklus kalbant viešai. Kuo labiau domėsitės šia sritimi, tuo geriau jums seksis. O jei aplanko mintys: „Kuo čia domėtis juk ir taip viskas aišku – atsistoji ir kalbi“,- klystate. Yra daugybė parengtos metodikos, literatūros, mokymų kaip tinkamai pasiruošti ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius. Plačiau „Pasiruošimas viešajam kalbėjimui“

Kodėl vaikams būtina lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius?

16326160_1461960340480638_2132729827_o

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti. Tuo metu, kai atrodo turėtume būti laimingi už suteiktą galimybę būti dėmesio centre – pasisakyti, išsakyti savo mintis, paskatinti diskusiją, mes jaučiamės – priešingai. Norime stebuklingai pradingti ir daugiau niekada nesugrįžti į situaciją, kai reikės pasisakyti prieš žmonių auditoriją. Manome, jog ši problema kamuoja tik mus suaugusius? Deja, galvojame klaidingai. Į viešojo kalbėjimo užsiėmimus vykstančius Oratorių mokykloje, Kaune atėję moksleiviai, dažnai jau patys išdrįsta pasakyti, jog jaučia didelę baimę kalbėti viešai. Jie atvirauja sakydami, kad kiekvieną kartą eidami atsakinėti prieš klasę jaučia, kai pradeda trūkti oro, svaigsta galva, džiūsta burna, širdelė vis stipriau daužosi, o visos protingos mintys staiga „išgaruoja“. 


Plačiau „Kodėl vaikams būtina lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius?“

Kalbėk viešai laisvai – žaidžiant ir improvizuojant

SONY DSCViešasis kalbėjimas –  įgūdis, kuriam reikia nuolatinės praktikos. Norėdami laisvai, be įtampos kalbėti viešai turime ne tik tuo domėtis, bet ir nuolat praktikuotis. Suteikti sau galimybę, kuo dažniau pasisakyti prieš žmonių auditoriją. Norime pateikti 5 linksmus, kūrybingus viešojo kalbėjimo pratimus, kuriuos galite žaismingai atlikti draugų ratelyje vakarėlio metu ar norėdami geriau pažinti vienas kitą. :) Plačiau „Kalbėk viešai laisvai – žaidžiant ir improvizuojant“

Padidink pasitikėjimą savimi – įveik viešojo kalbėjimo baimę

istock_000010754350largeRodos dirbi dirbi, o svajonių karjera vis toli ir toli. Atrodo darbe atlikti paskirtas užduotis sekasi gerai, tik norisi dar būti pastebėtu ir išgirstu. Vienas žymiausių Jungtinių Amerikos Valstijų verslininkų, investuotojų, milijardierių – W. Buffet’as tikina, jog geri viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą, jie gali padėti išsiskirti iš kitų ir pakylėti į aukštumas. Pasak garsaus milijardieriaus, turėtumėte neatidėlioti kitiems metams, o jau Naujais metais – įveikti viešojo kalbėjimo baimę. Jo nuomone, kai esate įvaldę viešojo kalbėjimo įgūdžius, jūsų asmeninė vertė, pasitikėjimas savimi išauga net 50 %. Plačiau „Padidink pasitikėjimą savimi – įveik viešojo kalbėjimo baimę“

Pažvelk savo baimei į akis!

baime apsijuokti

Baimė apsijuokti

Minčių dėstymo baimė

Minčių dėstymo baimė

Pabėgusių minčių baimė

Pabėgusių minčių baimė