Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

confused-monster

Straipsniai, patarimai

Straipsniai įkvėpimui, patarimai viešojo kalbėjimo tema.

Kaip rasti tinkamą viešojo kalbėjimo temą?

Screenshot 2023-01-18 at 14.39.49Dažnai iš dalyvių girdime tokius komentarus:

„Aš galėčiau kalbėti, tik man pasakykite apie ką.“ „Man baisiausia, kad aš nežinau apie ką kalbėti.“ „Kaip man žinoti kas auditorijai įdomu?“

Ir tai atskleidžia tikrovę, kad pasakyti kalbą prieš auditoriją ne retai yra iššūkis. Tačiau dar didesniu iššūkiu tampa kalbos temos pasirinkimas.

Surasti ir pasirinkti įdomią, aktualią, įtraukiančią kalbos temą tau padės šie patarimai:

Plačiau „Kaip rasti tinkamą viešojo kalbėjimo temą?“

Vienintelis veiksmingas patarimas, tinkantis visiems

IMG_9884Viešojo kalbėjimo paslaptys. Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę? Kas svarbu prieš pradedant kalbą? Efektyvūs viešojo kalbėjimo patarimai. Nuo ko pradėti kaip pasiruošti? Kūno kalbos valdymo patarimai. Kaip padaryti gerą pirmą įspūdį? Kaip valdyti kūno kalbą ir balsą?

Kiek galima skaityti tuos pačius patarimus?

Jei norisi to vieno vienintelio veiksmingo atsakymo, jis yra – VEIKTI. Galime perskaityti visas knygas apie viešąjį kalbėjimą, galime žiūrėti visus mokymus šia tema, galime žinoti technikas ir gudrybes, tačiau niekas nepasikeis, kol nepradėsime tai taikyti praktiškai.

Plačiau „Vienintelis veiksmingas patarimas, tinkantis visiems“

Kaip sau padėti išgyventi stresą?

Reminder-3Nervų sistema, lyg nepailstanti apsaugos tarnyba, nuolat stebi ir vertina ar mes saugūs ar ne.

Streso reakcijų tikslas – išsaugoti mūsų saugumą.
Viena iš streso teorijų sako, kad žmonės yprastai būna keliose būsenose:
ramybės būsenoje ir kūnas, ir protas būna tada, kai nervų sistema nefiksuoja jokių pavojų. Tuomet jaučiuosi saugus, ramus, atsipalaidavęs, emociškai saugiame ryšyje su kitais ir pasauliu.
streso (aktyvaus arba pasyvaus) būsenoje. Aktyvi streso būsena – kovoti arba bėgti yra orientuota į veiksmą. Pasyvi streso reakcija – sustingimo būsena.

Plačiau „Kaip sau padėti išgyventi stresą?“

Ar pasakyti tau ką darai blogai, kad galėtum tobulėti?

Nuo rugsėjo naujos mokinių ir suaugusiųjų grupės. Registracija jau vyksta. www.oratoriumokykla.lt arba info@oratoriumokykla.lt-3Mūsų protas linkęs vertinti ir kritikuoti, tai patvirtina dažnai girdimi dalyvių pasisakymai:

  • Pasakykit man, ką darau blogai, kad galėčiau tobulėti.
  • Aš visada pirmiausia galvoju apie tai ką padariau blogai, kad galėčiau kitą kartą daryti geriau.
  • Esu labai savikritiška(s), man sunku pastebėti gerus dalykus.

Plačiau „Ar pasakyti tau ką darai blogai, kad galėtum tobulėti?“

KODĖL bijau ir vengiu, kalbėti viešai nepaisant to, kad daug apie tai skaitau, žinau, domiuosi?

Nuo rugsėjo naujos mokinių ir suaugusiųjų grupės. Registracija jau vyksta. www.oratoriumokykla.lt arba info@oratoriumokykla.lt-2“Daug skaitau, domiuosi, žinau, tačiau kai reikia eiti kalbėti, jaučiuosi labai blogai ir jei yra galimybė net vengiu tokių situacijų. Bėda ta, kad manau, jog žinau ką ir kaip daryti, tačiau nepavyksta to padaryti.” – dažnai tokia patirtimi dalinasi žmonės.

Plačiau „KODĖL bijau ir vengiu, kalbėti viešai nepaisant to, kad daug apie tai skaitau, žinau, domiuosi?“

Improvizacija daugiau nei juokui

staging-258631_960_720

Improvizacija – gyvo teatro forma, kurioje vieta, personažai ir dialogas kuriami be išankstinio pasirengimo. Improvizacija yra daug daugiau nei pramoga. Komandinis darbas, bendradarbiavimas, klausymas, bendravimas, gebėjimas spręsti problemas ir prisitaikyti – visų šių ir daugybės kitų įgūdžių mokomasi improvizuojant.

Plačiau „Improvizacija daugiau nei juokui“

7 viešojo kalbėjimo patarimai pagal Simon Sinek

simon sinek

Vienas populiariausių „TED talks“ pranešėjų Simon Sinek paprastomis dienomis yra ne itin kalbus žmogus, kuris renkasi būti nuošaliau, o ne dėmesio centre. Vis dėlto, Simon Sinek nuopelnuose  22 milijonai video peržiūrų ir buvimas „TED talks“ įžymiausiu pranešėju. Dabar savo pasiekimų sėkmės receptu Simon dalinasi su kiekvienu iš mūsų ir rekomenduoja laikytis 7 stiprų įspūdį paliekančio viešojo kalbėjimo  taisyklių.
Plačiau „7 viešojo kalbėjimo patarimai pagal Simon Sinek“

Kodėl karjeros konsultantai reikalingi daug labiau nei anksčiau?

office-1209640_960_720

Pasaulis nuolat kinta ir tai vyksta labai greitai. Dar prieš 5 ar 10 metų buvusios itin madingos ir populiarios profesijos šiomis dienomis gali būti pamirštomis. Renkantis profesiją šiais laikais negalime naiviai tikėti, kad tą patį darbą dirbsime visą savo gyvenimą. Dėl šios priežasties jau mokyklos suole dauguma susiduria su sunkumais priimant sprendimus šiuo klausimu. Tokiu atveju tikrais pagalbininkais tampa karjeros konsultantai, kurie padeda judėti tinkama linkme.
Plačiau „Kodėl karjeros konsultantai reikalingi daug labiau nei anksčiau?“

Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija“

conference-2705706_1920

Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija“. Tai raktas į sėkmę bet kokioje srityje. Minkštosios kompetencijos vis dažniau pastebimos ir yra itin paklausios, dažnai įvardinamos kaip svarbiausios darbo rinkoje. Tokia laikomas ir „gebėjimas įtikinti“, kuris naujoje „LinkedIn“ analizėje buvo įvertintas vienu iš geriausių įgūdžių, kurio „labiausiai verta mokytis“ 2019 m.
Plačiau „Viešasis kalbėjimas jau nebėra tik „minkštoji kompetencija““

5 patarimai, kaip viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą?

www.tartu_.ee_-730x550Sutikime, kad kalbėti viešai tenka visiems, vieniems daugiau, kitiems mažiau. Daugelis žmonių pasisako viešai, tik priverstinais atvejais, kai jau trauktis nebėra kur – artimųjų gimtadieniuose, darbo pokalbiuose, susirinkimuose. Kitiems, tai kasdienybė darbo metu. Tad ne paslaptis, kad nemažai įmonių vadovų investuoja pinigus į save ir darbuotojus norėdami patobulinti viešojo kalbėjimo, improvizacijos įgūdžius. Viešojo kalbėjimo ekspertų nuomone, kiekvienas kalbėjimas prieš auditoriją gali padaryti teigiamą poveikį jūsų karjerai. Tad kyla natūralus klausimas: ar tinkami viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų profesinėje veikloje?
Plačiau „5 patarimai, kaip viešojo kalbėjimo įgūdžiai gali pagerinti jūsų karjerą?“

Balso valdymas viešosios kalbos metu

mit-speech-rec-3

Kalba turėtų būti įtaigi, tai girdime dažniausiai, kai pokalbis pakrypsta apie viešąjį kalbėjimą. Mokslininkų teigimu, kalbos įtaigumą sustiprina skirtingos kalbėtojo balso variacijos, pauzės, palyginimai, epitetai, humoras, subtili ironija ir pan. Priešingai – įtaigumą mažina monotoniškas balsas, neįdomus, nenuoseklus kalbos turinys, banalios frazės, emocijų perteklius arba jų stygius ir kt. Tad suvokdami balso galimybes viešosios kalbos metu turime jį mokėti panaudoti efektyviai. Plačiau „Balso valdymas viešosios kalbos metu“

Kokias klaidas darome vertindami kitus?

original

Vertinti, tai turėti savo nuomonę apie kitą žmogų, daiktą, reiškinį ar kt. objektą. Vertinti kitus pradedame dar būdami visai maži, pvz.: kai žaisdami smėlio dėžėje pasirenkame draugus su kuriais miela leisti laiką ir dalintis žaislais, paaugę vertiname filmus, knygas, žmones – viską kas mus supa. Tik turime pastebėti, kad tai, kas atitinka mūsų pasaulį (vertybes, poelgius, veiksmus) vertiname teigiamai, kas priešingai skiriasi nuo mūsų – neigiamai. Remiantis Alfred Bierach vadovėliu „Kūno kalba“, pateiksime dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias darome vertindami žmones. Plačiau „Kokias klaidas darome vertindami kitus?“

5 patarimai: kaip kalbėti, jog tave suprastų kiti

5-skills-for-effective-communication1

Visiems yra tekę susidurti su situacija, kai nesusikalbėjimas sukeldavo juoko audrą. Tačiau, žinoma, būna ir liūdnesnių atvejų, kai dėl nesusikalbėjimo neatvykstate į susitikimą ar laukiate draugo, kuris kuo ramiausiai laiką leidžia kino teatre. Tad, ką reikėtų žinoti, norint savo kalbą padaryti aiškesne? Plačiau „5 patarimai: kaip kalbėti, jog tave suprastų kiti“

Kaip atrasti pagrindinę idėją kalbai?

screenshot1Šiuo metu dažnai galime išgirsti, jog kokio darbo besiimtume labai svarbu prieš jį pradedant įgyvendinti – turėti idėją: ką norime padaryti, ką pasakyti, kokių veiksmų besiimti, kad tai pasiektume. Lietuvių kalbos žodyne žodis – IDĖJA apibrėžiamas, kaip: ,,Mintis, sąvoka, atspindintis objektyviąją žmogaus tikrovę sąmonėje.’’ Pasak Kriso Andersono, TED organizacijos prezidento: ,,Idėja yra bet kas, kas gali pakeisti žmonių pasaulį.’’ O Jūs ar turite idėjų vertų didelės auditorijos? Plačiau „Kaip atrasti pagrindinę idėją kalbai?“

Kalbėti ilgai yra pavojinga

 

imgSmagu bendrauti su žmonėmis, kurie geba su visais rasti bendrą kalbą, turi ką pasakyti, neieško žodžio kišenėje, kita vertus, begalinis ir betikslis kalbėjimas gali erzinti ne tik klausančiuosius, bet ir gerokai pakenkti jūsų įvaizdžiui, karjerai. Plačiau „Kalbėti ilgai yra pavojinga“

Kodėl „Oratorių mokykloje“ žaidžiame psichologinį vaidmenų žaidimą – „Mafiją“?

qwTurbūt jau nėra paauglio, jaunuolio nežinančio azartiško žaidimo – „Mafija“. Šio populiaraus ir visame pasaulyje gerai žinomo žaidimo autorius – Dimitrij Davydov. Sklinda gandai, jog tai buvo psichologiją studijuojančio jaunuolio kursinio darbo užduotis ir jį inicijavo KGB, tačiau ar tai tiesa, ar apkalbos konkretesnių žinių nėra. Nepaisant to, psichologinis žaidimas įgavo didžiulį pagreitį, jį pradėjo žaisti įvairaus amžiaus auditorija: moksleiviai pertraukų, studentai vakarėlių, įmonių vadovai komandos formavimo metu. Plačiau „Kodėl „Oratorių mokykloje“ žaidžiame psichologinį vaidmenų žaidimą – „Mafiją“?“

Bendravimo artumo zonos

persBendravimo būdų yra daug ir įvairių. Dažniausiai kasdieniame gyvenime minėdami bendravimą, visų pirma turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Edukologijos profesoriaus Rimanto Želvio knygoje „Bendravimo psichologija“ rašoma, kad svarbiausia jausti ribas, kokiu atstumu turėtume bendrauti su kitais žmonėmis. Amerikiečių antropologas E. T. Holas ( E. T. Hall) nustatė, jog žmonės naudoja 4 pagrindines zonas. Plačiau „Bendravimo artumo zonos“

Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?

relics_of_a_bygone_age__sounds_youll_probably_never_hear_again-1024x420Kartais būna situacijų, kai lektorius ta pačia tema kalba visai auditorijai, tačiau klausytojai išgirsta skirtingus dalykus. Pasak knygos „Oratorystės menas sėkmės strategijos“ autoriaus, profesoriaus David Zarefsky, girdėjimas yra jutimo procesas, kai garso bangos perduodamos į smegenis, o vėliau suvokiamos kaip garsas. Tuo tarpu klausymas yra protinis procesas, apimantis garso bangų apdorojimą, jų reikšmės interpretavimą ir interpretacijos išsaugojimą atmintyje. Žmonės girdi natūraliai ir to mokytis specialiai nereikia, tačiau klausymas kitų, yra išlavintas gebėjimas, reikalaujantis daug praktikos. Klausymo gebėjimą būtina lavinti, kadangi jis sutelkia dėmesį, mažina išsiblaškymą, atidžiai apsvarsto kalbą, kritiškai mąsto. Plačiau „Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?“

Patarimai rengiant vaizdinę medžiagą

ouDar ankstesniame straipsnyje aptarėme, kokios klaidos dažniausiai daromos prezentacijų metu. Dabar norime pateikti konkrečius techninius pasiūlymus, jog jūsų prezentacija atrodytų tvarkingai ir patrauktų klausytojų dėmesį. Pasak TED – ne pelno siekiančios organizacijos, rengiančios konferencijas visame pasaulyje koordinatoriaus Chris Anderson, 2016 m. dažniausiai buvo naudojamos trys pagrindinės skaidrių rengimo programos:  PowerPoint, Prezi ir Keynote (Mac kompiuteriams). Plačiau „Patarimai rengiant vaizdinę medžiagą“

Mažiau teorijos, daugiau praktikos

maxresdefault

– Nemoku, negaliu, neisiu kalbėti, nežinau ką pasakyti, atrodysiu kvailai… Tokius ir dar gausybę pasiaiškinimų galime išgirsti paprašius moksleivių pasisakyti viešai. Kaip dažnai patys moksleiviai sako: „Vien jau nuo žinojimo, kad tu būsi dėmesio centre ir į tave žiūrės daugybė akių jau darosi negera ir norisi iš tokios situacijos pabėgti“. Tad ką daryti, jog taip nebūtų, ką daryti, jog tai netaptų gyvenimo stabdžiu? Plačiau „Mažiau teorijos, daugiau praktikos“

Pažvelk savo baimei į akis!

Baimė paraudonuoti

Baimė paraudonuoti

Baimė būti savimi

Baimė būti savimi

Ankstesnių nesėkmių baimė

Ankstesnių nesėkmių baimė