Viešojo kalbėjimo ir oratorystės meno mokykla

Kodėl klausyti kitų – sudėtinga?

relics_of_a_bygone_age__sounds_youll_probably_never_hear_again-1024x420Kartais būna situacijų, kai lektorius ta pačia tema kalba visai auditorijai, tačiau klausytojai išgirsta skirtingus dalykus. Pasak knygos „Oratorystės menas sėkmės strategijos“ autoriaus, profesoriaus David Zarefsky, girdėjimas yra jutimo procesas, kai garso bangos perduodamos į smegenis, o vėliau suvokiamos kaip garsas. Tuo tarpu klausymas yra protinis procesas, apimantis garso bangų apdorojimą, jų reikšmės interpretavimą ir interpretacijos išsaugojimą atmintyje. Žmonės girdi natūraliai ir to mokytis specialiai nereikia, tačiau klausymas kitų, yra išlavintas gebėjimas, reikalaujantis daug praktikos. Klausymo gebėjimą būtina lavinti, kadangi jis sutelkia dėmesį, mažina išsiblaškymą, atidžiai apsvarsto kalbą, kritiškai mąsto.

Tikslumo patikrinimas.

Išgirdę tam tikrą užduotį, klausimą dažniausiai norime patikrinti jo tikslumą, nes klaidingo, neįdėmaus klausymo padariniai gali būti gerokai skaudesni nei įvykę prie pietų stalo. Mokinys, kuris neklauso mokytojo ir neseka jo žodžių, gali atlikti užduotį, bet net vis tiek gauti nepatenkinamą pažymį. Darbuotojas, neteisingai supratęs vadovo nurodymus, rizikuoja įmonės pelnu ir savo darbo vieta. Tėvai, kurie nuoširdžiai neįsiklauso į vaiko  prašymą padėti jam, deramai neatsako į jo prašymą, vėliau gali tapti vienas kito vengiantys šeimos nariai. Neatidžiai vieni kitų klausę verslininkai gali nepastebėti puikios galimybės bendradarbiauti. Kelios paminėtos situacijos pasikartoja gana dažnai, tad kad jų išvengtume būtina lavinti klausymo įgūdžius.

Atsakomosios reakcijos (grįžtamasis ryšys) parodymas ir gavimas.

Įprasta, kad atidūs klausytojai atsakydami kalbėtojui reaguoja į jį. Pasak profesoriaus, knygų apie retoriką autoriaus David Zarefsky, manoma, kad net formalioje aplinkoje tiek klausytojai, tiek kalbėtojai teikia ir gauna žinių. Klausytojų reakcija paprastai būna nežodinė: plojimais, linksėjimais, gali būti ir abejingi žvilgsniai ir kiti požymiai, parodantys kai jie reaguoja į kalbėtojo argumentus. Mokslininko nuomone, tokia atsakomoji reakcija padeda kalbėtojams patobulinti savo kalbas ir lengviau pasiekti užsibrėžtus tikslus. Atidžiai klausantis kalbos galima išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus, pasiūlymus, pasidalinti įžvalgomis, o vėliau klausytojas gali atsiminti ir apmąstyti kalbėtojo mintis, pasisemti naujos patirties.

Kalbų vertinimas.

Kalbą tinkamai įvertinti, pakomentuoti galime, tik tada kai tiksliai girdėjome apie ką kalbėtojas pasakojo pranešimo metu. Priešingu atveju, nugirdę tik kelis sakinius, galime sunkiai suprasti siunčiamą pagrindinę kalbėtojo žinutę. Tačiau mokydamiesi klausyti ir vertinti kalbas, tobuliname ne tik klausymo, bet ir kalbėjimo įgūdžius, taip pat, laviname struktūruotos, logiškos nuomonės dėstymą. Vertinant kalbas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jei jau nusprendėte išsakyti taisytinas kalbėtojo vietas, būtina pateikti pasiūlymus, kokiais būdais jas galima tobulinti.

Išmok Oratorių mokykloje ne tik drąsiai kalbėti viešai, bet ir lavinti klausymo įgūdžius. :)

Straipsnis parengtas remiantis knyga „Oratorystės menas. Sėkmės strategijos“ ir internetiniu puslapiu –www.medium.com

Be raštiško Oratorių mokyklos sutikimo, tekstą kopijuoti yra draudžiama.

Pažvelk savo baimei į akis!

Baimė nuvilti kitus

Baimė nuvilti kitus

Publikos baimė

Publikos baimė

Baimė likti nesuprastam

Baimė likti nesuprastam